„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Iš Egipto į „Tornado“ KM: Amir ir Rami Malekų istorija
2025 kovas 28 d., penktadienis
Kovo 28 d. rungtynėmis namuose prasideda Nostra.lt – RKL lygoje žaidžiančios Kauno r. Tornado KM-Tauras komandos atkrintamosios varžybos. Aikštelėje prieš Anykščių KKSC „Elmis“ komandą išvysime ne tik perspektyviausius „Tornado“ krepšinio mokyklos auklėtinius, bet ir svetur krepšinio kelią pradėjusius žaidėjus. Mūsų mokykla jiems tapo puikia vieta ne tik parodyti save ir pereiti į vyrų krepšinį, bet ir galimybe grįžti į Lietuvą.
Apie Alytuje gimusį ir Airijoje augusį, tačiau į Lietuvą žaisti krepšinio sugrįžusį Marką Mikalicką jau rašėme. Dabar atėjo laikas „Tornado“ krepšinio mokyklos bendruomenę supažindinti su broliais – Amir ir Rami Malekais.
Trys vasaros, praleistos „Tornado“ krepšinio mokyklos organizuojamose stovyklose, padėjo broliams galutinai apsispręsti – šiame sezone jie nusprendė grįžti į Lietuvą ir rungtyniauti mūsų krepšinio mokyklos komandose. Trimis kalbomis kalbantys broliai greitai pritapo prie lietuviškos krepšinio kultūros. Svarbiausia jiems – ne tik žaisti krepšinį, bet ir pagaliau jaustis gerai, išsipildžius mamos svajonei sugrįžti gyventi į Lietuvą.
Pokalbis su jaunesniuoju broliu Rami Maleku – jūsų dėmesiui.
- Gal gali trumpai papasakoti, kaip atsidūrei Lietuvoje?
- Mano tėtis yra egiptietis, jis dirbo Olandijoje – ten ir gimiau. Po kurio laiko grįžome į Egiptą.
- Šiek tiek tave pertrauksiu. Taigi, tu esi olandas, gimęs ir augęs ten, tavo tėtis egiptietis, o krepšinį žaidei Egipte. Tačiau mes dabar kalbamės lietuviškai, ir tu puikiai šneki! Kas tai lėmė?
- Visa tai – dėl mūsų mamos. Nors keliavome po pasaulį, ji visada norėjo grįžti į Lietuvą. Mama ir tėtis susipažino per tėčio atostogas Lietuvoje. Vėliau išvykome į Olandiją, o kai man buvo ketveri, persikėlėme į Egiptą. Iš pradžių pradėjau žaisti futbolą, tačiau šalia namų buvo klubas, kuriame galėjau lankyti krepšinį. Mama patarė mesti futbolą ir rinktis krepšinį, nes pati buvo krepšininkė.
- Kelių metų pradėjai lankyti krepšinį?
- Vienuolikos.
- Ar brolis visą laiką buvo šalia ir darė tą patį?
- Taip. Kai atvykome į Egiptą, man buvo ketveri, o broliui – penkeri. Jis taip pat lankė futbolą, bet vėliau abu perėjome į krepšinį.
- Kaip sekėsi?
- Krepšinyje mums iškart sekėsi – buvome aukšti, todėl sulaukėme kvietimų į Egipto U16 rinktinę. Žaidėme Afrikos čempionate, ten užėmėme 2-ąją vietą ir iškovojome teisę dalyvauti Pasaulio čempionate, kur užėmėme 11-ąją vietą. Gal rezultatas neatrodo įspūdingas, bet Egiptui tai labai geras pasiekimas.
- O iki rinktinės kur žaidei? Kokios krepšinio sistemos Egipte?
- Egipte vyrauja klubinė sistema. Mūsų klubas mieste turėjo dvi dideles bazes. Jose buvo ne tik krepšinio aikštės, bet ir baseinai, restoranai, kitos sporto šakos – futbolas, rankinis ir kt.
- Lietuvoje turime LKL, NKL ir RKL, kur jūs dabar rungtyniaujate. Kaip struktūra atrodo Egipte?
- Ten yra pirmas ir antras divizionas. Trečias egzistuoja, bet jis mėgėjiško lygio ir mažai kam įdomus. Pirmajame divizione rungtyniauja 22 stipriausios komandos.
- Taigi, sėkmingai žaidėte Egipte, patekote į rinktinę, tačiau dabar esate Lietuvoje ir atstovaujate „Tornado“ krepšinio mokyklai. Kas lėmė tokį sprendimą?
- Kasmet vasaromis grįždavome į Lietuvą. Dvi vasaras dalyvavome „Talent Camp“ stovykloje. Mūsų mama visada svajojo sugrįžti į Lietuvą – jai buvo sunku būti toli nuo tėvų, trūko bendravimo. Tai ir buvo pagrindinė priežastis. Tėtis liko Egipte, bet dažnai mus aplanko. Mes su mama ir broliu grįžome visam laikui.
- Koks buvo pirmasis įspūdis pradėjus žaisti Lietuvoje?
- Egipto žaidėjai mūsų amžiaus yra žymiai fiziškesni ir stipresni, bet Lietuvoje krepšinis yra kitame lygyje. Čia žaidėjai techniškai labai stiprūs – driblingas, perdavimai, metimo technika, krepšinio suvokimas visiškai kitoks nei Egipte.
- Pats gyvenimas irgi turbūt skiriasi?
- Tikrai taip. Vien tai, kad čia yra sniego jau viską keičia, ko Egipte tiesiog nėra. Bet man čia patinka, jau prie visko pripratau ir net nepastebiu, kad kažkas labai skiriasi. Mes su broliu skiriamės nuo lietuvių, bet žmonės Lietuvoje labai tolerantiški ir dėl to nėra jokių problemų. Skiriasi mūsų religijos, aš nevalgau kiaulienos, tai kartais būna, kad pietums tenka valgyt tik bulves, nes kito pasirinkimo tiesiog nėra. Ir Lietuvoje nesutiksi moterų su hidžabais, kai Egipte beveik visos moterys vaikšto su jais. Tai šitie dalykai kažkiek pradžioje trikdė, bet čia smulkmenos ir normalu kai atvyksti iš kitos šalies.
- Grįžkime prie krepšinio ir jei čia reikėtų paieškoti skirtumų tarp sąlygų Egipte ir Lietuvoje?
- Mes ten sportuodavome penkis kartus per savaitę, taip pat sportuojame ir čia. Kaip minėjau, mūsų klubas turėjo bazę, galėjai pasiprašyti salės pamėtymui ar nueiti į treniruoklių salę. Bet ir čia nėra problemos gauti salę pamėtyti, tik reikia paprašyti. Treniruoklių salė irgi yra, tik susitari su Paulium ir jis bet kada priims.
- Kokius tikslus šiam sezonui keli tiek pats sau, tiek komandai?
- Didelį dėmesį šį sezoną skiriu driblingo gerinimui. Labai noriu pakeisti poziciją iš trečio numerio pasislinkti į antrą poziciją. Man trūksta ūgio trečiai pozicijai ir jei neaugsiu, reikės įgūdžių antrai pozicijai. O su komanda tai finaliniai ketvertai yra tikslas ir jo siekiam.
- Su kuo geriausiai sutari komandoje?
- Geriausiai tai gal su Marku. Taip pat su Neidu, Ramu.
- Kuris krepšinis tau arčiau širdies – europietiškas ar NBA?
- Aš daugiausiai žiūriu NBA krepšinį.
- Kokie trys geriausi krepšininkai tau, kurie žaidžia NBA?
- Aš norėčiau žaist kaip Devinas Bookeris ar Shai Alexanderis. Ir žinoma patinka LeBronas Jamesas.
- Dėl šito turėtum gerai sutarti su treneriu Tomu Rakausku.
- Taip, čia mes sutariam (juokiasi).
- Kuri komanda laimės čempionų žiedus?
- Oklahoma City Thunder.- Oklahoma City Thunder.
