„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA M. Mikalickas: visada norėjau žaisti Lietuvoje, o "Tornado" krepšinio mokykla sudarė tam idealias sąlygas
Nuo pasirodymo keliose „Tornado" krepšinio mokyklos treniruotėse iki treniruočių su Lietuvos U16 rinktine ir žaidimu Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL) ir Nostra.lt – RKL lygoje. Toks iš Alytaus kilusio ir Airijoje augusio Marko Mikalicko kelias norint grįžti ir žaisti Lietuvoje.
Tvirtai sudėtas 197 cm. ūgio Markas kalbėdamas apie savo patirtį norint grįžti į Lietuvą išskyrė „Tornado" krepšinio mokyklos indėlį.
„Aš bandžiau įvairius variantus, nes noras žaisti Lietuvoje buvo didelis. Bet tik „Tornado" man parodė tokį dėmesį, kurio aš gal net nesitikėjau. Buvo pasirūpinta viskuo: gyvenimu, mokslais ir, svarbiausia, treniruočių procesu ir pačiu žaidimu", - pasakojo puolėjas.
2008 m. gimimo vaikinas vasarą išbandė jėgas Lietuvos U16 rinktinės stovykloje ir joje išbuvo beveik iki galo, nes buvo vienas iš paskutinių, su kuriuo buvo atsisveikinta, paskelbus galutinį rinktinės dvyliktuką. Šį sezoną Markas atstovauja Tornado KM-„Xiaomi", Tornado KM-„Meistro kodas" komandoms MKL ir Kauno raj. Tornado KM-Tauras komandai Nostra.lt – RKL lygoje. Iki tol Dubline žaidęs vaikinas greitai suprato, kad Lietuvos krepšinio sistema ir darbas treniruotėse kardinaliai skiriasi nuo Airijos.
„Airijoje aš žaidžiau už klubą, kuriame yra ir vaikų ir veteranų komandos. Bet mes žaidėme panašiu principu kaip turite Jūs Kaune, Kauno miesto pirmenybes. Lietuvoje treniruočių skaičius panašus, bet intensyvumas visai kitoks ir Jūs visi labai techniški ir žaidžiate protingai, ne per jėgą",- ieškojo skirtumų tarp Airijos ir Lietuvos krepšinio Markas.
Interviu „Tornado" krepšinio mokyklai žaidėjas papasakojo apie žaidimą Lietuvoje, su kuo geriausiai sutaria komandoje, ar žino kur žaidė jo dabartinis treneris ir į kokį žaidėją lietuvį Marko tėtis liepia žiūrėti ir stengtis atkartoti.
- Papasakok trumpai kaip tu atsidūrei Airijoje?
- Gimiau aš Alytuje, mano tėtis ir mama iš Alytaus. Kai man buvo 2 metukai, tėtis išvažiavo dirbti į Airiją, matė ten didesnes perspektyvas ir mes su visa šeima išvykome į Airiją.
- Kada pradėjai lankyti krepšinį?
- Kai man buvo turbūt 4 metukai aš eidavau žiūrėti kaip žaidžia mano tėtis. Per rungtynių pertraukas, pamenu, aš ten jau mėtydavau, mušinėjau kamuolį. Būdamas 6-rių pradėjau lankyti krepšinio treniruotes tame pačiame klube kur žaidė mano tėtis.
- Minties pasirinkti ar bent pabandyti futbolą nebuvo?
- Toje mokykloje kur mokiausi nelabai buvo futbolo, aš jo nemačiau. O be to norėjau būti kaip tėtis, todėl minčių apie futbolą net nebuvo.
- Tada įdomu, kaip apie tai, kad yra krepšininkas Markas Airijoje sužinojo Lietuvoje?
- Aš sportavau ir žaidžiau Airijoje ir ten buvo treneris iš Lietuvos. Jis surado kaip, mes vadinam, skautą. Jis padėjo surasti kontaktus Lietuvoje. Pradžioje atvykau į „Žalgirio" krepšinio akademiją, bet jų nesudominau, nesijaučiau jiems reikalingas ir tada mes susipažinome su treneriu Aivaru Grigaliūnu, jis pakvietė pasibandyti į Lietuvos rinktinę, kur pakankamai gerai sekėsi ir vėliau likau „Tornado" krepšinio mokykloje.
- Kas lėmė tokį pasirinkimą?
- Tornado mokykla man davė galimybę žaisti Lietuvos čempionatuose , sudarė puikias sportavimo sąlygas tiek krepšinio aikštelėje, tiek ruošiantis fiziškai, reikėjo tik jomis pasinaudoti. Taip pat surado man mokyklą su tarptautine klase, bei pasirūpino medicinine priežiūra ištikus traumai. Viskas ką man reikia daryti ir rūpintis - tai yra krepšinis.
- Dabar tu žaidi Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje ar yra kažkas panašaus Airijoje?
- Kažkas panašaus yra, bet mes nežaidžiame visoje šalyje. Ten žaidžiame tik Dubline, kur yra apie 15-ka komandų, vėliau būna „All-Ireland Schools Cup Finals", kur žaidžia stipriausios visos šalies komandos. Mūsų amžiaus komandoms dar yra atskiras „Billy Kelly" turnyras. Taip pat turime U18 ir U20 nacionalinį čempionatą, kur žaidžia komandos iš visos Airijos. Didžiausias skirtumas pas mus yra tas, kad mes neatstovaujam krepšinio mokykloms, kaip pas jus Lietuvoje, bet mes žaidžiame už klubus.
- Žaidi Lietuvoje nuo rudens, kuo dar skiriasi žaidimas Lietuvoje nuo Airijos.
- Pas jus filmuoja rungtynes, Airijoje iki 18 metų tai yra draudžiama. Net ir vyresnių žaidėjų rungtynes filmuoti galima tik gavus sutikimą. Taip pat sporto salės pas jus daug geresnės, ten atrodo, kad kai kurios salės užstrigusios kažkur ties 1996 metais.
- Kaip pačiam sekasi prisitaikyti prie žaidimo Lietuvoje, kur matai didžiausius pliusus pasirinkus čia žaisti?
- Lietuvoje daug didesnė konkurencija. Aš žaidžiu ne tik MKL, bet ir Regionų lygoje, ten visai kitas fiziškumas. Treniruotėse taip pat nepatinginiausi, treneriai žino ką daro, yra griežti ir reiklūs. Lietuvių krepšinio supratimas, pasiruošimas treniruotėms labai stipriai skiriasi nuo to ką turėjau Airijoje.
- Prieš atvažiuodamas domėjaisi kas bus tavo treneriai?
- Aš nesidomėjau, bet mano tėvai tikrai domėjosi (šypsosi). Žinau, tik, kad treneris Tomas buvęs krepšininkas, bet kur žaidė nepasakysiu.
- Būdamas Airijoje domėjaisi Lietuvos krepšiniu?
- Mano tėtis žiūri labai daug krepšinio. Nuo Eurolygos iki LKL. Mačiau net NKL buvo kažkada įsijungęs, tai aš kartu taip pat žiūrėjau daug krepšinio.
- Išvardink tuomet kelis lietuvius žaidžiančius Eurolygoje, bet ne iš Kauno „Žalgirio".
- Ooo... (juokiasi). Rokas Jokubaitis.
- Kokioje komandoje žaidžia?
- Fenerbahce?
- Ne.
- Net nežinau kodėl pasakiau Fenerbahce.
- Gal dėl to, kad tą komandą treniruoja lietuvis?
- A, taip, Jasikevičius. Dar yra centras, tėtis liepia visą laiką žiūrėti kaip jis žaidžia ir žaisti taip pat. Donatas Motiejūnas iš Monaco.
