U16 rinktinės žaidėjas Arminas Vilkas: stengiausi dirbti taip, kad išeičiau patobulėjęs

2023 rugpjūtis 24 d., ketvirtadienis

Rugpjūčio 5 - 13 dienomis, Skopje, Makedonijoje vyko Europos vaikinų U16 krepšinio čempionatas. A diviziono B pogrupyje žaidusi Lietuvos rinktinė sėkmingai įveikė visas varžoves - Prancūziją, Šiaurės Makedoniją ir Belgiją, aštuntfinalyje palaužė kovinguosius turkus, o ketvirtfinalyje šventė pergalę prieš Serbiją. Pralaimėjimo skonį, deja, teko patirti paskutinėse čempionato rungtynėse. Rezultatu 80:63 pusfinalyje lietuvaičiai nusileido Ispanijos rinktinei, o kovoje dėl trečios vietos stipresnė buvo Prancūzijos ekipa. Europos čempionais tapo ispanai, o mūsų vaikinams liko tenkintis, ko gero skaudžiausia, ketvirta vieta.

Kartu su Lietuvos rinktine, dėl medalių kovėsi ir “Tornado” krepšinio mokyklos sportininkas - Arminas Vilkas (treneris Tomas Rakauskas). A. Vilkas, atstovaujantis Tornado KM - “Meistro kodas” ekipai Lietuvos moksleivių krepšinio lygos čempionate, - išskirtinis lyderis. Nors praėjusį sezoną vaikiną kamavo traumos, kas kartą grįžęs po jų ir išbėgęs į aikštelę jis netrukdavo įrodyti, kad yra vienas iš kertinių komandos akmenų.

- Arminai, pradėkim nuo pradžių. Kaip vyko pasiruošimo čempionatui stovykla? Kokia buvo jūsų dienotvarkė? Ar sunkios treniruotės?

- Stovyklos buvo visos panašios, dažniausiai turėdavome dvi treniruotes per dieną ir šiek tiek laisvo laiko, kurio metu dažnai tiesiog miegodavau. Per laisvas dienas veikdavome kažką su komanda - pavyzdžiui, Anykščiuose visi važiavome į dviračių žygį, Makedonijoje aplankėme labai įspūdingą kanjoną, bet buvo ir taip, kad nenorėjome niekur vykti ir tiesiog ilsėjomės. Treniruotės buvo tikrai sunkios, visi stengėsi parodyti, jog yra verti vietos komandoje.

- Sezono metu daug laiko praleidai dėl traumų, ar nebijojai, kad atėjus laikui vykti į rinktinės stovyklą vėl kas nors gali pakišti koją?

- Minčių buvo visokių, bet turėjom gerą fizinio rengimo personalą, tai juo ir pasitikėjau. Bet vis tiek nutiko nenumatytų dalykų - po susidūrimo su kitu žaidėju treniruotės metu turėjau traumą, kuri praėjo, o po turnyro Ispanijoje vėl atsinaujino. Federacija pasirūpino visais reikiamais tyrimais ir gydytojo konsultacija. Likus dienai iki čempionato gavau leidimą sportuoti ir galėjau važiuoti.

- Ar buvo kokių nors minčių, kad gali likti už brūkšnio ir nepatekti į geriausių dvyliktuką?

Visi buvo labai stiprūs, tad minčių vėlgi buvo visokių. Bet stengiausi koncentruotis į treniruočių metu gaunamas žinias, patarimus ir dirbti, kad ir kaip pasibaigtų kandidatų stovykla - iš jos išvykčiau patobulėjęs.

- Į rinktinę suvažiuoja geriausi Lietuvos bendraamžiai krepšininkai. Jie dažniausiai būna lyderiai savo komandose. Ar sunku būna žaisti tokioje komandoje? Vis tiek gaunama mažiau žaidybinio laiko, nei paprastai būna MKL, gal kitokios atsakomybės?

- Na, visas žaidimas visai kitoks, visi labai stiprūs savo pozicijose. Finalinėje komandoje visi žinojome savo užduotis ir vietą komandoje, tad atsakomybės buvo aiškios.

- Ar labai skiriasi krepšinis nuo to, ką žaidžiate savo komandoje? Kaip sekėsi prisitaikyti prie kitų trenerių žaidybinio braižo?

- Nuo savo komandos rinktinė skyrėsi krepšinio greičiu, sprendimais aikštelėje. Prisitaikyti prie kitų trenerių buvo lengva, aikštelėje žaidžiau toje pačioje pozicijoje kaip savo komandoje.

- Nekaip susiklostė čempionato pabaiga, kas buvo sunkiausia rungtynėse?

- Gale čempionato jau buvo mažiau jėgų nei jo pradžioje, tad sunkiausia buvo išlikti fiziškiems aikštelėje. Koją pakišo ir įvairios, mažesnės ar didesnės traumelės.

- Papasakok pats, kaip tas rinktinės žaidėjo gyvenimas per čempionatą? Kokia dienotvarkė, ar turit laisvo laiko, ką veikėt jo metu ?

Pradžioje buvo treniruočių stovyklos. Pirmoji Anykščiuose, paskui Druskininkuose, tada Vilnius, turnyras Ispanijoje, Kaunas, Baltijos taurės turnyras Rygoje, Vilnius ir Skopje. Per čempionatą pirmas tris dienas buvo rungtynės, tada laisva diena, tada dvi dienos po rungtynes, vėl

laisva ir paskutinės dvi dienas vėl po rungtynes. Kasdien būdavo video peržiūros, pasiruošimas varžyboms, o po rungtynių atsistatymas. Per laisvas dienas buvo galimybė pamatyti Skopje, pavyzdžiui per vieną laisvą dieną važiavom į kanjoną, maudėmės ten. Kiekvienos dienos dienotvarkę gaudavome iš vakaro. Turėjome laikytis režimo, kad būtume pailsėję. Bet buvo ir taip, kad dėl vėlaus varžybų laiko - treneriai neleido eiti miegoti anksčiau nei 00 val. Kai turėjome laisvą dieną stovykloje Kaune - visi ėjome į pabėgimo kambarį. Keičiantis stovyklos vietai - tiek Lietuvoje, tiek užsienyje - buvo taisyklė, kad negalima gyventi su komandos draugu, jei su juo kartu žaidi savo klube, ar, jei su juo jau gyvenai. Tai teko pagyventi su vis kitu komandos draugu - tiek su jais, tiek su visais kitais puikiai sutarėme - labai smagu, kad atmosfera komandoje buvo labai gera.

Arminas Vilkas čempionate aikštelėje praleisdavo vidutiniškai po 11 minučių, atkovodavo po 3,7 kamuolio, pelnydavo po 2,4 taško ir surinkdavo po 5,9 efektyvumo balų.

“Tikrai yra ypatingas jausmas, kai matai kaip tavo, nuo mažens treniruojamas žaidėjas, užsivelka Lietuvos rinktinės marškinėlius, - džiaugėsi Armino treneris Tomas Rakauskas. - Ir rungtynės žiūrisi kitaip, labiau pergyveni, labiau liūdi po nesėkmės ar labiau džiaugiesi po pergalės. Jeigu kalbant apie Arminą, jis link šitos rinktinės ėjo po truputį. Pora metų atgal liko iš karto už "Talentų kartos" dvyliktuko, pernai "Šiškausko taurėje" jau buvo jame, bet žaidė labai minimaliai, šiemet, stebint rungtynes viso pasiruošimo metu, kažkaip tikrai tikėjau, kad į galutinį dvyliktuką jis pateks ir turės savo vaidmenį komandoje. Viso čempionato metu jis turėjo aiškią užduotį ir buvo žaidėjas kuris keičia pagrindinį vidurio puolėją A. Butajevą, kuris pateko į simboliņį čempionato penketuką. Man žiūrint iš šono atrodo, kad savo progas aikštelėje jis išnaudodavo tikrai neblogai, geru procentu susimesdavo savo metimus, gerai kovojo dėl atšokusių kamuolių ir gynyboje neblogai saugodavo savo baudos aikštelę. Aikštelėje buvo naudingas ir tikrai prisidėjo prie to sėkmingo rinktinės pasirodymo. Arminui palinkėčiau, kad šis žaidimas rinktinėje jam jau nebūtų aukščiausias pasiekimas, bet motyvuotų dar labiau ir sunkiau treniruotis, kad ateityje būtų dar svarbesnė figūra rinktinėje”.

Nuotraukos: Tornado KM , Armino Vilko asm. albumas, ir FIBA