Tornado KM „Xiaomi“ - su bronza iš prestižinio turnyro Italijoje

2026 balandis 08 d., trečiadienis

Balandžio 2–7 dienomis Tornado KM- „Xiaomi“ komanda, treniruojama Aivaro Grigaliūno, dalyvavo prestižiniame 32-ajame tarptautiniame jaunimo krepšinio turnyre „Città di Lissone“ Italijoje. Turnyre varžėsi net 12 komandų iš įvairių pasaulio šalių: JAV, Italijos, Kanados, Švedijos, Estijos, Ukrainos ir Lietuvos. Tarp jų – tokios žinomos krepšinio akademijos kaip „Stella Azzurra Roma“, „Orange1 Basket“, „Step Higher Academy“ bei „Columbus Basketball Club“. Dar viena išskirtinė šio turnyro detalė – žaidėjai visą savaitę gyveno italų šeimose. Tai ne tik suteikė galimybę geriau pažinti šalies kultūrą, bet ir visam renginiui pridėjo jaukumo bei autentiškumo.

Turnyre visos komandos buvo suskirstytos į keturis pogrupius po tris. Dvi stipriausios kiekvienos grupės ekipos tęsė kovą dėl 1–8 vietų. Tornado vaikinai turnyrą pradėjo atkaklia dvikova su Kanados „Toronto United“ komanda, kurioje nusileido vos penkių taškų skirtumu – 60:65. Vis dėlto antrosiose rungtynėse pademonstravo charakterį ir užtikrintai 83:67 įveikė vieną turnyro favoričių – „Stella Azzurra Roma“.

„Po pirmų rungtynių, kai pralaimėjome Kanados komandai, pasirodė komandos charakteris, - pasakojo A. Grigaliūnas. - Vaikinai suprato, kad atvažiavo į labai aukšto lygio turnyrą ir neužteks įdėti 50–70 proc. pastangų. Po to pralaimėjimo jie sureagavo labai teisingai – įveikė vienus turnyro favoritų ir toliau galėjome tęsti kovą tarp 8 stipriausių komandų.“

Ketvirtfinalyje tornadiečiai susitiko su „Orange1 Basket“ komanda ir, laimėję rungtynes 89:66, žengė į pusfinalį. Kovoje dėl vietos finale teko pripažinti JAV „Step Higher Academy“ ekipos pranašumą (65:71), tad laukė rungtynės dėl trečiosios vietos. Mažajame finale Tornado KM „Xiaomi“ komanda nepaliko vilčių kitai JAV ekipai – „Columbus Basketball Club“ – ir iškovojo įspūdingą pergalę 102:73 bei pasipuošė bronzos medaliais.

Individualiai turnyre sužibėjo Tauris Aliukonis, kuris buvo pripažintas universaliausiu viso turnyro žaidėju.

Pakalbinome trenerį Aivarą Grigaliūną:

- Kaip vertinate šį turnyrą – kokią patirtį jis davė komandai?

- Kai žaidi Lietuvoje, dažniausiai žinai varžovus, jų žaidimo braižą, stipriąsias ir silpnąsias vietas. O čia viskas buvo visiškai nauja – nežinomos komandos, nežinomi žaidėjai. Tai buvo labai gera proga pasitikrinti, kokiame lygyje esame patys. Iš anksto buvome girdėję, kad turnyras yra aukšto lygio, ir tikrai tuo įsitikinome – tiek organizacija, tiek komandų pajėgumas tai patvirtino. Mūsų užimta vieta ir Taurio Aliukonio pripažinimas universaliausiu žaidėju rodo, kad einame teisinga kryptimi.

- Kuo labiausiai skyrėsi varžovų žaidimas nuo to, prie ko esate įpratę Lietuvoje?

- Žaidimas buvo gerokai fiziškesnis, daugiau kontakto, taip pat labai dideli tempai – tiek puolime, tiek priimant sprendimus. Kita vertus, sulaukėme nemažai pagyrų iš kitų trenerių dėl mūsų komandinio žaidimo ir gynybos, kas tik dar kartą parodo, kad turime stiprių pusių.

Kokias pagrindines pamokas parsivežate po šio turnyro?

- Tokie turnyrai visada duoda naujų idėjų – pamatai kitokius sprendimus, kitokį žaidimą ir bandai tai pritaikyti savo komandoje. Tai labai vertinga patirtis tiek žaidėjams, tiek treneriams.

- Kas labiausiai nustebino turnyro metu?

- Didžiulis susidomėjimas krepšiniu. Net rungtynes dėl trečios vietos stebėjo apie 700–800 žiūrovų, o finaluose jų buvo dar daugiau nei tūkstantis. Taip pat labai maloniai nustebino organizatorių darbas ir šeimų svetingumas – vaikinai buvo priimti šiltai, viskuo pasirūpinta, tad galėjome susitelkti tik į krepšinį ir mėgautis aukšto lygio turnyru.

Be abejo, įdomi buvo ne tik trenerio, bet ir komandos kapitono Kimo Ulanovo nuomonė apie turnyrą.

- Kuri akimirka turnyre buvo įsimintiniausia tau asmeniškai?

- Labiausiai įsiminė pusfinalio ir rungtynių dėl trečios vietos atmosfera. Žaisti pilnoje salėje, kur jaučiasi tikras palaikymas ir triukšmas, buvo labai geras jausmas – tokios patirtys tikrai įsimena ilgam.

- Kuo šis turnyras skyrėsi nuo varžybų Lietuvoje?

- Didžiausias skirtumas – varžovų įvairovė ir žaidimo stilius. Kiekviena komanda turėjo savitą braižą, daugiau individualaus meistriškumo ir greitesnį žaidimą. Tai privertė mus greičiau priimti sprendimus ir prisitaikyti prie skirtingų situacijų.

- Komandą papildė keli žaidėjai – kaip tai paveikė jūsų žaidimą?

- Manau, jie gana greitai įsiliejo į komandą ir prisitaikė prie mūsų žaidimo stiliaus. Nors turėjome tik vieną bendrą treniruotę, aikštelėje tai labai nesijautė. Aišku, buvo smulkių nesusikalbėjimų, bet tokiose situacijose tai normalu. Svarbiausia, kad jie davė komandai papildomos kokybės ir prisidėjo prie bendro rezultato.

- Kaip atrodė gyvenimas italų šeimose?

- Gyvenimas šeimose buvo labai jaukus – mus priėmė šiltai, stengėsi, kad jaustumėmės kaip namuose. Buvo įdomu pamatyti jų kasdienybę, bendravimą, maistą. Smagu, kad galėjome pažinti ne tik krepšinį, bet ir pačią šalies kultūrą iš arti.

- Kokias pamokas parsivežate po šio turnyro?

- Supratome, kad tokio lygio turnyruose negalima atsipalaiduoti nė minutei – rungtynes reikia pradėti maksimaliai susikaupus nuo pirmų sekundžių. Taip pat aiškiai pamatėme, kur dar galime tobulėti kaip komanda, ir ką darome gerai – tai bus gera motyvacija dirbti toliau.

Tai buvo jau antrasis kartas, kai Tornado KM vyriausiųjų vaikinų komandos išbandė jėgas šiame turnyre. Praėjusiais metais čia dalyvavo trenerio Tomo Rakausko vadovaujama 2007–2006 m. gimimo komanda, kuri tuomet užėmė 5-ąją vietą.

Tornado KM dėkoja turnyro organizatoriams už puikų renginį, italų šeimoms – už šiltą žaidėjų priėmimą, ir džiaugiasi galėdama būti tokio aukšto lygio tarptautinio turnyro dalimi. Didelė padėka ir kartu vykusiam atletinio rengimo treneriui Pauliui Sugintui, kuris viso turnyro metu rūpinosi ne tik žaidėjų fiziniu pasirengimu, bet ir jų sveikata bei medicinine priežiūra.

Tikimasi, kad ši patirtis taps dar vienu žingsniu į priekį ir ateityje komanda sugrįš kovoti dėl dar aukštesnių pozicijų.