„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Tornado KM U17 – vicečempionai Nyderlanduose, U14 – su vertingomis patirtimis
2026 balandis 09 d., ketvirtadienis
Kitokios Velykos šiemet buvo trenerių Manto Lauraičio ir Raimondo Zakrio komandoms. Tornado KM – „Metga“ (U17) ir Tornado KM – 2012-2 (U14) ekipos šventinį laikotarpį praleido Nyderlanduose, Groningeno mieste, kur dalyvavo kasmet vykstančiame tarptautiniame turnyre „HNBT – Holland Nordic Basketball Tournament“, jau ne vienerius metus sutraukiančiame ir mūsų mokyklos komandas.Tornado KM – „Metga“ – vicečempionai elitinėje U19 grupėje
Manto Lauraičio auklėtinii šiemet varžėsi elitinėje U19 amžiaus grupėje. Peržvelgus šio turnyro istoriją, pirmieji dar 2017 m. vyriausiųjų grupėje dalyvavo ir sidabro medalius iškovojo Šarūno Zablockio ir Roberto Ragausko treniruojami 1998 - 2000 m. g. Vaikinai. Po metų, U20 elito grupėje, Š. Zablockis vėl bandė pakartoti savo pasiektą rezultatą su 2000 m.g. vaikinais, kuriems tada buvo 18 m., deja, tais 2018 m. medalių iškovoti nepavyko. Kitas turnyras, kuomet Tornado KM komanda vėl bandė “šturmuoti” elitinę jau U19 amžiaus grupę buvo 2023 m. ir Š. Zablockio treniruojama 2005 - 2008 m. g. vaikinų komanda pasipuošė aukso medaliais. Praėjusiais metais bronzos medaliais pradžiugino Aivaro Grigaliūno treniruojami 2008 m.g. vaikinai. Atsižvelgiant į aukštą turnyro lygį, šiemet su jaunesne U17 komanda pagrindinis tikslas buvo patirties kaupimas ir pasiruošimas artėjančioms atkrintamosioms. Vis dėlto rezultatas pranoko lūkesčius – Tornado KM – „Metga“ iškovojo antrąją vietą ir tapo turnyro vicečempionais.
Treneris Mantas Lauraitis:
– Su kokiais pagrindiniais tikslais vykote į šį turnyrą ir ar pavyko juos įgyvendinti?
– Važiavome “nepasišiukšlinti”. Pernai 2008 m.g. vaikinų komanda liko treti, tad važiavome su mintimi, jog geras rezultatas būtų ketvertukas. Žinojome, kad tai gero lygio turnyras, be to žaidėme, dauguma atvejų, prieš 2 ar net 3 metais vyresnius varžovus, kas šiame amžiuje jaučiasi dėl fiziologinių parametrų. Ūgiu labai nenusileidome, bet fizine jėga ir atletiškumu ne vieniem nusileidome. Norėjosi komandą “apšaudyti” ateinančioms atkrintamųjų kovoms, gauti aukštesnį fiziškumo lygį ir pajusti kitokį krepšinio lygį ir stilių. Manau, kad gavosi puikiai.
– Finale dar kartą susitikote su jau iš pogrupio rungtynių pažįstama Oldenburg EWE baskets Juniors komanda – jūsų akimis, ko šįkart pritrūko iki pergalės?
– Nepasakyčiau, kad pažįstama - grupės etape žaidėme su U18 komanda, kuri ruošėsi BCL (FIBA krepšinio čempionų lyga) jaunimo turnyrui ir po rungtynių išvyko tenai, o finale žaidėmė su U19 komanda, kuri savo amžiuje Vokietijoje yra viena iš stipriausių komandų. Žaidimo stiliai panašūs, bet finale ypač nusileidome fizine jėga. Grupės etape pritrūko šalto proto, ypač gynyboje, o finale sužaidėme prastą pirmą kėlinį ir labai nepataikėme iš toli. Galbūt su keletą taiklių metimų rezultatas būtų mūsų pusėje, bet gavome gerų pamokų. Tikiuosi, kad panaudosime jas ateityje.
– Kaip apibūdintumėte komandos charakterį viso turnyro metu?
– Charakteris geras, vaikinai galbūt pagaliau pajuto, kad esame nebloga komanda, ką jiems nuo pat pirmų dienų kaliau į galvas. Prireikė laiko patiems tai pajusti. Žinoma, kalnelių pasitaiko, kas buvo ir finale, kada turėjau juos prabudint ir įtikint, kad jie niekuom nenusileidžia varžovams. Džiaugiuos, kad mano noras laimėti dabar jiems kelia motyvaciją, o ne baimę, kas būdavo anksčiau. Tik priminsiu, kad visada viską reikia įrodinėti iš naujo - kiekvieną mielą dieną.
– Kokią didžiausią naudą šis turnyras davė ruošiantis artėjančioms Lietuvos moksleivių krepšinio lygos atkrintamosioms?
– Tai davė didelę naudą nuo skirtingo krepšinio stilių, varžovų dydžių ar ūgių, teisėjavimo ypatumų ir to pačio fiziškumo lygio. Komanda dar labiau suartėjo vienas su kitu, daug laiko praleido kartu. Kiekviena patirtis veda į gerą rezultatą ateityje - čia ne išimtis. Moksleivių lygoje liko dar vienerios rungtynės, o tada laukiamiausia sezono dalis - atkrintamosios. Žiūrėsim, kur tai nuves.
Turnyras ypač sėkmingas buvo Lukui Lukošiūnui – jis laimėjo tritaškių konkursą ir buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
– Laimėjai tritaškių konkursą – ar tai buvo tik „gera diena“, ar jautiesi užtikrintai ir tikėjai, kad gali laimėti?
– Iš tikrųjų jaučiausi užtikrintai ir tikrai tikėjau, kad galiu laimėti. Taip pat, mano nuomone, prie mano pergalės prisidėjo ir komandos draugų palaikymas.
– Buvai pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju – kas, tavo nuomone, labiausiai lėmė tokį pasirodymą?
– Manau, kad tai lėmė didelis pasitikėjimas savimi ir tiesiog didelis noras laimėti kiekvienas varžybas. Kai žaidi su tokia energija, viskas gaunasi daug paprasčiau.
– Kas labiausiai įsiminė ne krepšinio aikštelėje?
– Ne krepšinio aikštelėje labiausiai įsiminė laikas, praleistas kartu su komandos draugais. Taip pat gerą įspūdį paliko turnyro savanoriai, kurie buvo labai bendraujantys ir draugiški.
Patirtys, kurios svarbesnės už rezultatą (2012-2)
Raimondo Zakrio treniruojamai Tornado KM 2012-2 komandai šis turnyras tapo vertinga patirties mokykla. Nors aukštų rezultatų pasiekti nepavyko, jaunieji krepšininkai turėjo galimybę išbandyti save prieš skirtingo stiliaus komandas, prisitaikyti prie "vyriškų" FIBA taisyklių bei įgyti svarbios tarptautinės patirties.
– Kas vaikams buvo sunkiausia prisitaikant prie skirtingų varžovų?
– Nesakyčiau, kad buvo sunku, daugiau žaidybinio broko buvo iš mūsų pačių pusės, ypatingai atliekant perdavimus komandos draugams. Ir žinoma jauduliukas, stresas "kirto" vaikams per galvas, nes laisvi iš po krepšio prametinėjo ne vienas, ir ne du žaidėjai. Bet galiu pasidžiaugti komanda, kad buvo atkarpų, kur tikrai gražiai žaidėme.
– Kokį didžiausią progresą pamatėte per turnyrą?– Visada stengiamės žaisti dėl pergalės, deja ne visada pavyksta, tad šis turnyras neišimtis. Jau žaidėme pagal pilnas FIBA taisykles (kur galima taikyti ir zoninę gynybą), tad buvo reikalų prisitaikant prie to. Tačiau klaidos ir pramesti laisvi metimai vis neleisdavo iškovoti pergalės grupės varžybose. Patirtas pralaimėjimas 5 taškais nuo italų ir 6 taškais nuo serbų.
– Vaikai gyveno vietinėse šeimose – kiek tokia patirtis svarbi jų kaip sportininkų ir asmenybių augimui?
– Gyvenimas vietinių olandų šeimose - tikrai smagi ir įdomi patirtis. Susitikę vienas kitam tikrai turėdavo ką papasakoti. Nauji draugai, pažintys, bendravimas anglų kalba ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiaisiais - tik dar vienas pozityvas vaikų asmeniniam tobulėjimui. Didelis ir nuoširdus ačiū toms šeimos už vaikų rūpestį.
– Kokią pamoką parsivežėte iš šio turnyro?– Vienos pamokos neišskirčiau, jų yra daug, tačiau kaip ir visada savo auklėtiniams vis kartoju, kad kiekvienose rungtynėse reikia žaisti nuo pradžios iki galo, kad tiek pirmoji, tiek paskutinė rungtynių minutė yra lygiai tokia pati svarbi. Fokusas ir nusiteikimas pas kiekvieną žaidėją turi būti maksimalus visada, tada ir rezultatai greičiau kils į viršų. Tad pamokų ir patirties iš turnyro parsivežemė tikrai nemažai. Tuo pačiu noriu padėkoti komandos tėveliams, kad išleido vaikus į turnyrą, Tornado mokyklos administracijai už suteiktą galimybę jame sudalyvauti.
Kelionės į Nyderlandus metu komandos taip pat aplankė „Heide Park“, kur smagiai praleido beveik visą dieną.
Norime padėkoti turnyro organizatoriams už dar vieną puikiai suorganizuotą renginį ir įsimintinas patirtis, kurias visi parsivežė į Lietuvą. Taip pat nuoširdžiai dėkojame šeimoms, kurios priėmė mūsų vaikus ir rūpinosi jais tarsi savais.
Tikimės, kad ir kitais metais turėsime galimybę sugrįžti į Groningeną ir vėl tapti šio turnyro dalimi.
