„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Buvęs tornadietis Karolis Šarukas ‒ pasaulio 1x1 vicečempionas!
Rugsėjo 17 d. Serbijos sostinėje Belgrade įsikūrusioje „Crvena Zvezda“ atvirojoje krepšinio aikštelėje įvyko „Kings of the Rock“ arba paprasčiau „Vienas prieš vieną“ pasaulio finalinis krepšinio turnyras. Tarp 29 krepšininkų iš viso pasaulio, kovoti dėl pagrindinio prizo – įspūdingos kelionės į JAV, stojo ir buvęs „Tornado“ KM auklėtinis Karolis Šarukas.
Karolis „Tornado“ krepšinio mokykloje sportavo jau nuo pat mažens. Pirmasis jo treneris buvo Tomas Kentra, tačiau suformavus mokyklos rinktinę, vaikinas pateko į trenerio Kęstučio Naruševičiaus rankas. „Karolis niekad nekėlė jokių problemų, - apie savo auklėtinį kalbėjo K. Naruševičius. – Tai tikrai buvo patikimas trenerio žaidėjas, kuris nebuvo niekur įsivėlęs, gyvenime netekdavo dėl juo raudonuoti. Kaip krepšininkas jis buvo lyderis – nuo mažens už visus aukštesnis, fiziškai stipresnis, o tai, kad buvo kairiarankis, pridėdavo jam dar papildomos naudos. Paauglystėje Karolis ne kartą pats sau uždavė klausimą, ar gali žaisti krepšinį, ar ne. Jis labai norėjo dar ūgtelėti, tačiau sustojo ties 197 cm ir psichologinė būsena darė didelę įtaką jo žaidimui. Už aikštelės buvęs ramus, Karolis visas savo emocijas išliedavo su kamuoliu rankose. Net, jei jį išerzindavo „mažiukai“ komandos draugai, jis savo susikaupusį pyktį išliedavo krepšinio aikštelėje. Prisimenu, kai pasirodė filmas „Šrekas“, su mokyklos direktoriumi Dainium Čiuprinsku nutarėme, kad Karolis labai panašus į pagrindinį filmo herojų – geros širdies, aukštas ir didelės fizinės jėgos“.
- Kaip Karolis atrodo dabar, žaisdamas Nacionalinėje krepšinio lygoje?
- Šito reiktų klausti varžovų komandų trenerių, tačiau aš galiu pasakyti, jog Karolis turi savo unikalų stilių. Jis išskirtinis žaidėjas, kuris savo ilgomis rankomis kompensuoja ūgio trūkumą. Gavęs kamuolį pagreitėja, vadinasi jo driblingas nenusileidžia lengvųjų kraštų ar net gynėjų pozicijos žaidėjams. Šis krepšininkas gali atlikti klaidinančius judesius ir persimetęs kamuolį į kairę ranką nesunkiai apsižaisti varžovą veidu. Vis tik Karolio stipriausios pusės yra žaidimas nugara ir kairė ranka, o pastangos „įjungti“ dešinę yra tikrai sveikintinos. Komandoje vaikinas turi savo rolę. Per daug negiriant, būdamas 197 cm ūgio nugara žaidžia taip, jog tikrai daugeliui net aukštesnių varžovų yra sunku sustabdyti, o mažesniems kartais net neįmanoma. Iš Karolio kasmet norime vis daugiau, tačiau psichologiniai dalykai pakiša koją. Atrodo, aikštelėje viską padaro puikiai, tačiau galutinio rezultato nėra – išsimuša iš žaidimo ritmo po netaiklaus metimo ar panašiai. Tikiuosi, laikui bėgant, mes išspręsime šias problemas ir Karolis turės galimybę išbandyti save aukštesniame lygyje, galbūt net su Jonavos „Petrochema – Dextera“ komanda. Nekalbu apie LKL, tačiau ir čia turime panašaus pobūdžio žaidėjų, tokių kaip Julius Kazakauskas (Alytaus „Dzūkija“). Nors po praėjusio sezono Karolis buvo pats nusivylęs savo pasirodymu serijoje su Šakių „Vytis“, nes nepadarė maksimaliai to, kas buvo iš jo reikalaujama, tačiau tikiuosi jog tapimas „Red Bull Kings of the Rock“ vicečempionu jam įpūs pasitikėjimo ir ateinantį sezoną bus lengviau susidoroti su psichologinėmis problemomis.
- Ar tikėjotės, jog Karolis gali taip toli nueiti „Red Bull Kings of the Rock“ turnyre?
- Na, tiesą sakant, mane jau nustebino tai, kad jis tapo Lietuvos čempionu. Žinojau, jog šiame turnyre dalyvaus labai daug aukštesnio lygio žaidėjų, tad jau ši naujiena man buvo staigmena. Važiuojant į pasaulio čempionatą tikėjau, kad neiškris pirmam rate, bet, kad taps vicečempionu – tikrai ne. Gal šiek tiek vilties teikė tai, jog žinojau, kad pernai antrąją vietą užėmė panašaus kalibro žaidėjas Tautydas Žioba. Vis tik labiausiai pergyvenau, kad Karolis nepralaimėtų pirmos kovos ir psichologija jam nepakištų kojos tolimesniuose etapuose. Pažiūrėjus rungtynes matėsi, jog Karolis tikrai pervargęs, fortūna irgi buvo ne jo pusėje, tačiau jis paneigė visas prognozes, ramiai mesdamas po vieną tašką ir iki aukščiausio pjedestalo laiptelio trūko visai nedaug. Kaip ir minėjau, tikiuosi, kad šis turnyras suteiks jam daugiau pasitikėjimo ir į aikštelę jis grįš su dar didesne jėga.
Po puikaus pasirodymo, nekantravome pakalbinti ir patį dvidešimt vienerių metų krepšininką Karolį, kuris jau pilnu tempu įsisukęs į pasiruošimą į NKL sezonui.
- Karoli, kaip sugalvojai dalyvauti šiame krepšinio turnyre?
- Man visada patikdavo gatvės turnyrai, o čia atsirado proga sudalyvauti „Red Bull Kings of the Rock“ ir pamėginau išbandyti save. Rezultatais likau tikrai labai patenkintas.
- Nuo pat mažens lankei mūsų krepšinio mokyklą, ar treneriai skirdavo daug dėmesio žaidimui vienas prieš vieną?
- Taip, trenerių kolektyvas tikrai akcentuodavo žaidimą vienas prieš vieną ir kartodavo, jog kiekvienas turime „atstovėti“ prieš kiekvieną varžovą ir tik tada ateis rezultatas.
- Ne vienerius metus žaidei Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje, vėliau Regionų krepšinio lygoje, dabar Nacionalinėje krepšinio lygoje. Aikštelėje esi sutikęs tikrai daug aukšto lygio krepšininkų. Prieš ką buvo sunkiausia žaisti vienas prieš vieną?
- Manau, kad NKL rungynėse sunkiausia buvo žaisti prieš Julių Kazakauską (ateinantį sezoną jis žais LKL Alytaus „Dzūkijos“ komandoje – aut. past.). Bet šiaip, visi varžovai įveikiami!
