„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Bronzinė patirtis Prancūzijoje: Tornado KM 2014 kovos „Coquelles Eurochallenge“ turnyre
Birželio 6–8 dienomis Tornado KM 2014 m. gimimo komanda, vadovaujama trenerio Emilijaus Petrausko, dalyvavo tarptautiniame U11 krepšinio turnyre „Coquelles Eurochallenge“ Prancūzijos Coquelles mieste. Dvi intensyvios, krepšiniu alsuojančios dienos vainikuotos iškovotais bronzos medaliais.
- Kiek komandų dalyvavo turnyre ir iš kokių šalių jos buvo atvykusios?
- Coquelles U11 tarptautiniame jaunimo krepšinio turnyre Prancūzijoje iš viso dalyvavo 16 komandų. Komandos atvyko iš Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Anglijos, Belgijos, Olandijos ir, žinoma, Lietuvos.
- Kuo išsiskyrė varžovų komandos – ar nustebino kitų šalių vaikų fiziniai duomenys, žaidimo stilius ar techninis pasirengimas?
- Turnyras Prancūzijoje buvo ne tik puiki proga pasitikrinti savo jėgas, bet ir susipažinti su skirtingais Europos šalių jaunimo krepšinio stiliais. Kai kurių komandų – ypač iš Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos – žaidėjai nustebino savo ūgiu, fizine jėga ir atletiškumu. Tai tik dar labiau sustiprino mūsų vaikų motyvaciją kovoti ir parodyti, kodėl Lietuvoje krepšinis laikomas sporto karaliumi. Pastebėjome, kad daugelis šio amžiaus komandų žaidžia labai greitą ir agresyvų krepšinį. Kadangi ir aš savo komandą skatinu žaisti greitai, manau, vaikams tai buvo dar viena labai naudinga patirtis.
- Kaip atrodė gyvenimo sąlygos turnyro metu – kur gyvenote, kaip valgėte? Ar paragavote ko nors tikrai prancūziško?
- Gyvenimo sąlygomis tikrai nesiskundėme, gyvenome hostelyje, kur kiekvieną rytą valgėme pusryčius, o jau pietūs ir vakarienė buvo arčiau sporto salės. Ypač vaikams patiko vakarienė, kur galėjo vaišintis burgeriais ir picomis. Kažko prancūziško galėjome paragauti netoliese esančiam prekybos centre, kur vaikai turėjo progą pasilepinti. Vaikinai prie to pačio gavo ir dovanų iš turnyro organizatorių, pasipuošėm turnyro marškinėliais, varžybų metu sporto salėje turėjo progą nusipirkti ne tik maisto, bet ir įvairiausių turnyro atributikos. Prie to pačio norėčiau labai pasidžiaugti pačiu turnyru ir jo organizavimu, nes tokios atmosferos vaikų krepšinyje dar neteko patirti. Visi tėveliai palaikė savo komandas, o visiška vyšnia ant torto tapo grojęs orkestras varžybų metu.
- Ar turėjote galimybę skirti laiko ne tik krepšiniui, bet aplankyti miestelį?
Taip, nors pagrindinis kelionės tikslas buvo krepšinis, komanda turėjo galimybę skirti laiko ir pažinti vietinę kultūrą bei aplankyti miestelį, kuriame vyko turnyras. Vaikai su dideliu susidomėjimu vaikščiojo po senamiesčio gatveles, lankėsi istorinėse vietose ir tiesiog mėgavosi bendravimu už aikštelės ribų. Tokie momentai sukuria prisiminimus, kurie išliks ilgam.
- Kokias pagrindines pamokas ar įžvalgas išsivežėte iš šio tarptautinio turnyro kaip treneris?
- Šis tarptautinis turnyras buvo vertingas ne tik kaip sportinė patirtis, bet ir kaip puiki mokymosi aikštelė visai komandai – o ypač man kaip treneriui. Galbūt kai kur ir nusileidome fiziškai ar techniškai, bet komandiškumu, užsispyrimu ir noru kovoti iki paskutinės sekundės išsiskyrėme. Ir tai labai džiugina.
- Užėmėte garbingą trečią vietą – ko pritrūko, kad pakiltumėte dar aukščiau ir galbūt kovotumėte dėl čempionų titulo?
- Pirmiausia – stabilumo ir patirties. Labai svarbu išlaikyti koncentraciją visų varžybų, dėję to padaryti nepavyko. Priešininkai išnaudojo mūsų kelias klaidas, o mes – ne. Pusfinalio mače gal dėl nuovargio nežinau, bet jau atrodė iš veidų, kad išėjome pralaimėję. Kartais tiesiog turime išeiti iš komforto zonos ir labiau pasitikėti savimi. Tačiau šis bronzos medalis – tai ne pralaimėjimas, o tvirtas žingsnis į priekį. Dabar žinome, kur esame stiprūs ir kur galime tobulėti ir augti. Jei vaikai atsineš šias pamokas į treniruotes – esu tikras, kad ateityje bronza pavirs AUKSU. Pabaigai norėčiau padėkoti mūsų ištikimiausiems fanams, kurie ne tik Lietuvoje mus palaikė, bet skrido ar net važiavo kartu į Prancūzija, ačiū jiems.
Nuoširdžiai dėkojame turnyro organizatoriams už puikiai suorganizuotą renginį ir svetingą priėmimą. Taip pat didelis ačiū tėveliams – už pasitikėjimą, kad patikite mums savo vaikus tokioms kelionėms, už palaikymą, o kai kurie net atskrido kartu į Prancūziją ir aktyviai palaikė komandą nuo pirmųjų minučių! Mes ir toliau stengsimės augti, dirbti ir vaikams suteikti ne tik sportinių žinių, bet ir nepamirštamų emocijų bei gyvenimo patirčių.
