EN

Vos dvylikos dėmesio iš Barselonos "Barcelona" ir Madrido "Real" sulaukęs "Tornado" krepšinio mokyklos talentas beldžiasi į devyniolikmečių rinktinę ir Kauno "Žalgirį"

Vos dvylikos dėmesio iš Barselonos "Barcelona" ir Madrido "Real" sulaukęs "Tornado" krepšinio mokyklos talentas beldžiasi į devyniolikmečių rinktinę ir Kauno "Žalgirį"
    „Tornado“ krepšinio mokyklos talentas – Paulius Murauskas, ne tik padėjo savo komandai iškovoti Lietuvos moksleivių krepšinio lygos čempionų titulą, bet spėjo debiutuoti Kauno „Žalgirio“ komandoje būdamas vos 16 metų bei praverti Lietuvos devyniolikmečių rinktinės duris. Šių metų pradžioje Lietuvos krepšinio pasaulyje Paulius į save atkreipė dėmesį išbėgęs Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse ant parketo ir tapęs vos trečiu krepšininku, kuris debiutavo Kauno „Žalgirio“ komandoje būdamas 16 metų. Nepraėjus nei pusę metų Paulius pakviestas į Lietuvos devyniolikmečių rinktinę kartu su Augustu Marčiulioniu ir Ąžuolu Tubeliu. Tai jaunajam talentui bus tikras iššūkis, nes dėl vietos galutiniame dvyliktuke teks grumtis su dviem metais vyresniais žaidėjais.
    
    Visais suteiktais šansais jaunuolis stengiasi pasinaudoti, bet to labai nesureikšmina. Ne pagal amžių subrendęs jaunuolis realiai mato situaciją ir vertina ją nė kiek neriesdamas nosies. Galbūt tai atėjo iš komandos, kurioje talentas žibėjo gražiausiomis spalvomis, bet užlipti ant aukščiausio laiptelio pareikalavo kantrybės, daug darbo ir užsispyrimo.

    Paulius puikiai pamena, kaip nuo MKL „Pirmo iššūkio“ turnyro žaisdavo finaluose, bet niekaip jo nelaimėjo. Antra vieta jam niekada nebuvo tai kas pasotintų pergalės troškimą. Ir tą čempionišką finalą jis sunkiai pamena, negalėtų pasakyti nei koks rezultatas buvo, nei kokį asmeninį pasirodymą jis surengė. Pamena tik viena – milžinišką norą laimėti.

    „Tornado“ naujausiame podkasto epizode kalbinome noro nugalėti į priekį vedamą Paulių Murauską, kurio didžiausia svajonė žaisti NBA.

    Dėmesys iš Europos grandų sulaukus vos dvylikos

    Tiek MKL „Pirmo iššūkio“ turnyre tiek vėliau U13 A diviziono finale žaidę Tornado KM-„Envija“ krepšininkai vis likdavo antroje vietoje. Abu kartus nusileista Sostinės krepšinio mokyklos krepšininkams. U14 a diviziono pusfinalyje Vilniaus komanda buvo sutikta jau pusfinalyje ir ją nugalėjus laukė Kauno KM „Žalgiris“ barjeras. Trečias finalas per trejus metus buvo sėkmingas ir iškovotas Lietuvos moksleivių krepšinio lygos čempionų titulas. Paulius finale varžovams atseikėjo 36 taškus, po krepšiais atkovojo 21 kamuolį ir žibėjo gražiausiomis spalvomis. Tačiau dėmesio iš krepšinio agentų ir tokių komandų kaip Barselonos „Barselona“ ar Madrido „Real“ jis sulaukė jau po „Pirmo iššūkio“ TOP16 etapo. Tačiau viską apsvarstęs su tėvais nusprendė likti Lietuvoje kur turėjo idealias sąlygas sportuoti. Fenomenalus pasirodymas MKL finalinėse rungtynėse dėmesio iš Kauno „Žalgirio“ komandos negarantavo, nors finalas vyko ir Lietuvos krepšinio flagmano treniruočių bazėje. Tam reikėjo atsitiktinumo. Paulius su draugais dalyvavo tradiciniame Kauno „Žalgirio“ 3 prieš 3 turnyre, kuriame į save atkreipė Roberto Javtoko dėmesį ir jau sekančiame sezone jis debiutavo Lietuvos regionų krepšinio lygoje atstovaudamas „Žalgiris-3“ komandai.

    Debiutas vyrų krepšinyje tornadiečių apsuptyje

    Matas Makauskas, Karolis Babušis, Justinas Ramanauskas, Gytis Mačionis – tai pavardės , kurios buvo šalia jaunojo Pauliaus Murausko debiutiniame RKL čempionate. Visi jie užaugo „Tornado“ krepšinio mokykloje ir padėjo adaptuotis ir lengviau pereiti iš vaikų į vyrų krepšinį.
    Visgi pats Paulius tikrąjį savo perėjimą į vyrų krepšinį laiko žaidimą Nacionalinėje krepšinio lygoje, kur visos komandos yra stiprios, nėra silpnesnių ar jaunimo pagrindu sudarytų komandų kaip buvo RKL. Čia jis žaidė taip at su jau minėtais Karoliu, Justinu ir Gyčių. Kiek ankščiau komandoje jau žaidė tornadietis Nedas Kacleris. Tad ir čia buvo pažystami veidai ir buvo lengviau adaptuotis.

    Debiutas Eurolygos komandoje

    Kauno „Žalgiryje“ išretėjus sudėčiai dėl pandemijos ir traumų, netikėto skambučio sulaukęs Paulius pradėjo treniruotis su pagrindinę vyrų komanda. O prieš reguliaraus sezono rungtynes su Klaipėdos „Neptūnų“ kauniečių treneris Martinas Schilleris jaunuoliui pasakė – būk pasiruošęs žaisti. Paulius puikiai suvokė situaciją ir, kad debiutavo ne dėl to, kad buvo pasiruošęs žaisti, o kad reikėjo pailsėti kitiems žaidėjams. Tačiau suteiktą šansą labai vertina ir juo pasinaudojęs dar nori daug ką įrodyti NKL žaidžiančioje „Žalgiris-2“ komandoje.
    Pelnęs pirmuosius taškus Paulius išsisuko nuo vakarienės pirkimo komandai ir pasakojo, kad treniruotėse juo labai rūpinosi komandos kapitonas Paulius Jankūnas. Žinoma, dėl jauno amžiaus replikų išvengti nepavykdavo, bet viskas vykdavo labai profesionaliai. Be to žalgiriečiai seka savo dublerių pasirodymą, žino žaidėjus, todėl treniruotėse problemų nebūdavo.

    Visas gyvenimas – krepšinis

    Pokalbio metu Paulius atskleidė, kad neturi kompiuterio, kurio jam paprasčiausiai nereikia. O visas laisvalaikis yra skiriamas merginai su kuria draugauja ir... krepšiniui. Jaunasis krepšininkas juo gyvena ir nesiblaško.
Jau nuo pat mažumės su kamuoliu nesiskiriantis krepšininkas visada ieškodavo progos pamėtyti į krepšį. Ar tai būdavo stovykla, kur jo bendraamžiai po treniruočių ilsėdavosi, o jis mėtydavo prie laisvo krepšio. Ar įsiprašydavo pas mamą į darbą ar pas trenerį į treniruotę, kad galėtų papildomai pasportuoti.

    Išskirtinis ryšys su treneriu

    Pas mama į darbą atėjusį jaunuolį pirmas dėmesį atkreipė treneris Donatas Mikulevičius. Nuo tada tarp trenerio ir jaunuolio užsimezgė neeilinis ryšys. Kaip pats Paulius sako, mus vienija vienas dalykas – noras laimėti. O visa kita tik nereikšmingos detalės. Treneris iš karto pastebėjo neeilinius jaunuolio sugebėjimus krepšinio aikštelėje, bet kartais teko aikštingą charakterį auklėti ir parodyti kas būna kai nustoji stengtis ar galvoti apie save per gerai. Tačiau Donatas Mikulevičius atkreipė dėmesį, kad Paulius niekada nesureaguodavo į pastabas ar suteikiamas pamokas netinkamai. Jei tekdavo pasėdėti ant suolo visas rungtynes, po jų treniruotėje jis būdavo geriausias ir įrodinėdavo treneriui savo vertę. Tas ryšys liko iki pat dabar ir net žaisdamas Kauno „Žalgiryje“ ar belsdamasis į Lietuvos krepšinio rinktines duris, jis visada prisimena kur prasidėjo jo kelias bei pasitaikius menkiausiai progai užsivelka mėlynai geltonus marškinėlius.

    Podkasto temos:
    1:00 Apie traumą, kuri pristabdė sezono pabaigoje
    1:40 apie pradžią krepšinyje
    5:00 apie žaidimą Lietuvos moksleivių lygoje
    8:30 apie dėmesį iš krepšinio agentų
    10:00 apie R. Javtoko dėmesį
    11:30 apie ryšį su treneriu
    15:00 apie žaidimą RKL
    18:00 apie žaidimą NKL
    21:00 apie debiutą Kauno „Žalgiryje“
    26:00 apie laisvalaikį
    30:00 tradiciniai simboliniai penketai