„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Tautvydas Kupstas gavo padėką iš V. Aleknos
Tornado KM - "Viči" komandos kapitonas Tautvydas Kupstas dalyvavo rašinių konkurse, kurio tema buvo "Ko reikia, kad pelnytumum žmonių pasitikėjimą" ir gavo padėkos raštą iš olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos. Kviečiame paskaityti Tautvydo rašinį.
PASITIKĖJIMAS – STIPRIAUSIEMS
Jei nori tapti čempionu - privalai tikėti, kad esi pats geriausias, o jei toks nesi – įsivaizduok save tokiu! Mus įkvepia žmonės, kurie pasitiki savimi, ištisos tautos seka lyderiais, kurie tvirtai pasitiki savimi. Tiek versle, tiek sporte, tiek visur kitur šiandieniniame pasaulyje pasitikėjimas savimi padeda išlikti ir iškilti. Kodėl pasitikėjimas savimi yra lyderių privilegija? Kodėl tiek daug žmonių nepasitiki savimi? Pradėkime nuo to, ar pasitikėjimas savimi yra Dievo duotas ar gali būti išugdytas? Kurią nuomonę bepalaikytumėt - Jūs esate teisūs. Kiekvienas kūdikis ateina į pasaulį su įgimtu pasitikėjimu - užtenka pažiūrėti, kaip maži vaikai mokosi vaikščioti. Ar esate matę vaiką, kuris žengės pirmus žingsnius taip nei sykio ir nepargriuvo? O teko matyti tokį, kuris kartą pargriuvęs nusprendė toliau nebesimokinti vaikščioti? Su kokiu pasitikėjimu maži vaikai bando pažinti pasaulį: tiesia rankutes link visko, kas kelia susidomėjimą, išmokę kalbėti uždavinėja pačius įvairiausius ir drąsiausius klausimus. Visa tai rodo 100% pasitikėjimą savimi, bet kas gi nutinka mums beaugant? Su kiekvienu išgirstu draudimu ar sulaukta kritika mūsų pasitikėjimas savimi mažėja. Su kiekviena išmokta taisykle ar apribojimu mūsų pasitikėjimas mažėja, o daugelis apribojimų virsta mūsų gyvenimą valdančiais ribojančiais įsitikinimais. "Turėti daugiau nei kiti yra nuodėmė", "aukštai kilsi - žemai krisi", "nešok aukščiau bambos", "džiaugtis tuo metu, kai visas pasaulis liūdi - nevalia", ir dar šimtai kitų visiems puikiai žinomų "gyvenimo taisyklių". Taigi Dievas nėra atsakingas už mūsų nepasitikėjimą - mes patys iššvaistėme jo suteiktą dovaną. Kad ir kaip giliai mes būtume jį užspaudę - pasitikėjimo savimi "raumuo" mumyse yra likęs - o čia jau kaip sporte: kuo dažniau treniruosi, tuo labiau raumenys augs ir stiprės. Kas stiprina pasitikėjimą savimi? Yra bent keletas visiems prieinamų būdų. Pradėkime nuo pirmo būdo: sėkmingai pasiekti tikslai. Mažai kas didina pasitikėjimą savimi taip, kaip suvokimas, kad sugebi sėkmingai pasiekti užsibrėžtus tikslus. Visa bėda, kad daugelis žmonių sau tikslų net nekelia. Tam kad sėkmingai pasiekti, visų pirma reikia tikslus turėti. O kad pasiekęs jaustumeisi sėkmingas - tikslai turi būti konkretės ir apibrėžti laike. "Šiek tiek artimiausiu metu padidinti savo pajamas" - nėra tikslas, kadangi neaišku kaip sužinoti kada jis pasiektas. Pradėti siūlyčiau nuo mažesnių tikslų, kitaip sakant "realistiškų", o vėliau didinti ambicingumą. Nes ambicingi tikslai žymiai labiau motyvuoja ir jau pats siekimo procesas didina pasitikėjimą.
Aš savo tikslą pradėjau siekti būdamas šešerių. Didžiausias mano hobi – sportas. Ypatingai patinka krepšinis, kurį lankau jau septynerius metus. Dėl patinkančios krepšinio sporto šakos atsisakiau daugelio kitiems mano amžiaus vaikams mėgiamų dalykų. Esu krepšinio mokyklos „Tornadas“ šeimos narys ir tuo labai didžiuojuosi. Su savo komanda dalyvaujame Lietuvos moksleivių lygoje ir Kauno miesto lygoje, atstovaujame šaliai ir krepšinio mokyklai tarptautiniuose turnyruose. Kasdien stengiuosi tobulėti, daug laiko praleidžiu treniruotėse, todėl tokios pastangos duoda rezultatų. Esu vienas iš komandos lyderių, dažnai esu išrenkamas turnyro ar lygos naudingiausiu žaidėju. Tačiau man svarbiausia yra komandos rezultatai ir komandos sėkmė. Nors esu pagrindinis komandos įžaidėjas, kuris organizuoja komandos žaidimą, tačiau, kai komandai reikia, galiu žaisti bet kokioje pozicijoje. Aktyviai sportuojant sunku išvengti traumų. Šiuo metu negaliu sportuoti, nes varžybų metu lūžo ranka. Nors sportuoti kol kas negaliu, vis tiek lankau treniruotes ir stebiu, kaip komandos draugai „lieja prakaitą“. Manau, kad komandos draugus svarbu palaikyti ne tik per varžybas, bet iš šalia aikštelės. Kaip sakė trys muškietininkai „Vienas už visus, ir visi už vieną“ bet kokioje situacijoje. Todėl žinau, kad laukdamas kol sugis lūžusi ranka, turiu tikėti komandos pergale – taip padėsiu jiems laimėti.
Nekantrauju, kada vėl galėsiu prisijungti prie komandos draugų treniruotėse ir varžybose.
Be krepšinio mėgstu ir kitas sporto šakas – futbolą, tinklinį, tačiau visas mano laisvalaikis dažniausiai yra skiriamas krepšiniui. Kaip ir visi mano komandos draugai, aš lygiuojuosi į geriausius krepšininkus. Iš lietuvių krepšininkų man patinka Šarūnas Jasikevičius, Mantas Kalnietis, Rimantas Kaukėnas, iš užsieniečių labai patinka Chris Paul, Kevin Durant, Carmelo Anthony. Tačiau žmonių, iš kurių galiu pasimokinti yra iš visai šalia. Tai mano treneris, mama, kuri irgi žaidė krepšinį. Kai nėra treniruočių, sportuoju su savo krikšto tėčiu. Iš kiekvieno stengiuosi kažko išmokti. Jaunam sportininkui ypač reikalingas atkaklumas. Atkaklumas leidžia siekti užsibrėžto tikslo. Taip pat svarbi savybė darbštumas. Mums treneris kiekvieną kartą kartoja, kad vien talento neužtenka, kad reikia daug ir stipriai dirbti. Sportuojant reikalinga kantrybė. Aš dabar irgi labai noriu sportuoti, tačiau turiu būti kantrus, kol sugis mano ranka, kad vėl galėčiau sportuoti pilna jėga. Sporte labai svarbu mokėti pralaimėti, su pergale pasveikinti varžovą. Tokiu būdu ugdoma pagarba aplinkiniams. Komandos pasitikėjimas yra labai svarbus siekiant pergalių. Tačiau, kad komandos draugai pasitikėtų neužtenka įmesti daugiausiai taškų. Todėl yra svarbu palaikyti komandos draugą, kai jam nesiseka, kai jis nepataiko iš patogios padėties į krepšį, kai gauna traumą ar subara treneris. Komandos draugai pasitiki lyderiu, kuris yra ne tik komandos geriausias žaidėjas, bet ir tikras pagalbininkas už aikštelės ribų. Siekiant įgyti komandos draugų ir trenerio pasitikėjimą svarbiausia yra laikytis duoto žodžio. Jeigu nepavyksta ištesėti duoto žodžio, tada svarbu pripažinti, kad padariau klaidą. Klaidos pripažinimas ir noras ją ištaisyti parodo, kad toks žmogus vertas pagarbos ir juo verta tikėti.
Taigi savo asmenine patirtimi, iš istorijos iškilusiais pavyzdžiais, atkakliais knygų herojais ir mažų kūdikių elgesiu remdamasis, galiu teigti, kad tik dvasiškai tvirtas, stiprus, ryžtingas, savimi tikintis ir pasitikintis žmogus drąsiai žengia pergalės link. Juk pasitikėjimas – stipriausiems!
Tautvydas Kupstas
{flike} {fcomment}
