„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Lietuvos čempionai Lenkijoje Radom Cup apgynė savo vardą!
2023 lapkritis 21 d., antradienis
Lapkričio 17 - 19 dienomis “Tornado” krepšinio mokyklos 2009 ir 2011 m. g. Vaikinų komandos dalyvavo tarptautiniame vaikų krepšinio turnyre Radome, Lenkijoje.Manto Lauraičio treniruojama Tornado KM 2009 m. gimimo vaikinų komanda tarptautiniame krepšinio turnyre užsienyje dalyvavo antrąjį kartą. Šįkart jie užėmė penktąją vietą.
- Kokius tikslus kėlėte komandai prieš važiuodami į turnyrą?
- Vykome į turnyrą su pagrindiniu tikslu - pasisemti patirties ir pakeisti aplinką. Vis dėlto vaikams po krepšinio mokyklos baigimo didžiausi prisiminimai ir įspūdžiai lieka ne iš treniruočių ar rungtynių, bet įvairiausių išvykų - turnyrų ar stovyklų, kuriose stiprinimas bendrystės ryšys išliekantis daug metų. Taip pat dabar vaikai lengvai gali susidraugauti su užsieniečiais ir palaikyti ryšį socialinių tinklų pagalba. Tai praplečia jų pasaulėžiūrą, tad tėveliams labai rekomenduoju išleisti savo atžalas kartas nuo karto į tolimesnes išvykas su komanda.
- Trumpai papasakokite su kuo žaidėte, kaip sekėsi? - Sužaidėme iš viso penkerias rungtynes - dvi su Lenkijos komandomis ir po vienerias su Ukrainos, Italijos ir Vokietijos komandomis. Vaikinai tikrai pamatė įvairaus krepšinio. Iš vaikinų šiame turnyre išskirčiau Tomą Zakarevičių, labai patiko man kaip jis pasirodė turnyre, tikrai užsidėjo didelį pliusą žvelgiant į sezono perspektyvą. Žinoma, buvo kas ir nuvylė, bet grįšim į treniruotes ir spręsime savus uždavinius.
- Su kokiomis mintimis grįžtate po turnyro?
- Mintys paprastos - reikia tobulinti savo žaidimą. Šiemet dar labiau supaprastinau komandos žaidimo schemas, bet iš šono man atrodo, kad dabar dar sunkiau žaidžiame nei anksčiau. Tikiuosi, jog persilaušime ir įgavę geros patirties grįšime stipresni ir labiau vienas kitą suprantantys. Ačiū vaikinams už emocijas ir už norą mokytis, o tėveliams - už suteikimą vaikinams patirti kitokias kultūras ir išleidimą į turnyrus užsienyje.
Lietuvos U12 čempionai - Donato Mikulevičiaus treniruojami Tornado KM - “Sharp” sportininkai, savo vardą apgynė ir Lenkijoje. Užtikrintai įveikę visus varžovus, vaikinai namo grįžo su pirmosios vietos taure.
- Į Radomo turnyrą jus kaip treneris važiuojate jau ne pirmą kartą. Kuo jums patinka Radomo turnyras?
- Dar su 2004 m. g. vaikinais buvau šiame turnyre. Tada jis truko keturias dienas, šįkart - standartiškai tris dienas. Neblogos salės, didelės erdvės, ko mes Lietuvoje turime mažai. Viskas tikrai gerai suorganizuota. Jei reikia kažkokios pagalbos, visada pasiruošę padėti. Gal mūsų amžiaus grupėje lygis ir buvo kiek silpnokas, bet mes važiavome išsikėlę savo tikslus ir juos išsprendėme, manau neblogai. Iš komandos pusės žaidimo kokybės norėtųsi geresnės, bet tokie jau mes esame treneriai - mums visada kažkas negerai ir norisi geriau. Visi vaikai pasižaidė, manau, nuskriaustų tikrai neliko.
- Su kokiais tikslais važiavote į turnyrą ir ar pavyko juos įgyvendinti?
- Norėjosi pasitikrinti pajėgumą su kitomis šalimis, kaip atrodome, gauti lygiaverčių rungtynių. Nors konkrečiai šių norų įgyvendinti nepavyko manau, bet, kaip ir minėjau, sprendėm kitus dalykus, ką galėjome pasiimti iš šio turnyro ir tai nebuvo tikrai blogai.
- Trumpai papasakokite su kuo buvo sunkiausia žaisti?
- Sunkiausia, tikriausiai, buvo su Budapešto komanda (Vengrija) pirmos ir antros rungtynės, bet vis tiek buvo laimėta dideliu skirtumu. O iš tikrųjų, sunkiausia vaikinams buvo iš savęs išsireikalauti maksimumo. Čia šiek tiek jiems padėjau ir aš, nes buvo rungtynių kur iš 32 minučių, sužaidė tik 10 - 14 min ir jautėsi labai pavargę, nes bandėme laikyti tikrai didelį tempą. Vietomis norėjosi šaltesnės galvos ir paprastesnių sprendimų, bes esame vaikai ir vis dar mokomės.
- Ar buvote patenkintas individualių žaidėjų pasirodymais ir jiems paskirtų užduočių išpildymu?
- Na visko buvo. Kadangi rungtynės nebuvo taškas į tašką, tai kai kurie leidosi į “taškų” lenktynes, vietoj to, kad būtų galėję kitaip pademonstruoti savo pajėgumą. Tai tik parodo, kad žaisti reikia ne instinktais, o labiau pasikliauti galva. Buvo momentų, kai vaikinai pro pirštus žiūrėjo į gynybą, kaip minėjau anksčiau, nereikalavo iš savęs maksimumo. Man, kaip treneriui, tiesiog norėjosi daugiau kokybės žaidime ir kas norėjo užsidirbti daugiau minučių aikštelėje į ateitį galėjo šita proga pasinaudoti. Buvo, kas labai nudžiugino ir įrodė, kad galiu daugiau jais pasitikėti. Labiausiai norėsiu pamatyti kaip jie šitą įgytą praktiką pademonstruos Lietuvos čempionate!
