Mes nežadame sustoti augti (interviu su mokyklos direktoriumi Dainium Čiuprinsku)
„Tornado“ krepšinio mokykla užbaigė XVI sezoną, kuris buvo gausiausias tiek vaikų skaičiumi mokykloje, tiek medaliais Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje.
Mokykla delegavo vieną komandą į Regionų krepšinio lygą, penkiolika komandų žaidė Lietuvos Moksleivių krepšinio lygoje. Penkios iš jų kovėsi A divizione – Tornado KM – „Envija“ (tren. Donatas Mikulevičius) tapo Lietuvos U14 čempionais, o Tornado KM – „Viči“ (U18) (tren. Šarūnas Zablockis) bei Tornado KM – „Alburnus“ (U13) (tren. Šarūnas Zablockis) pasipuošė savo čempionatų bronzos medaliais. Sezono metu prie Lietuvos U16 rinktinės buvo pakviesti prisijungti Matas Makauskas ir Laurynas Virbalas (2002 m.g., tren. Aivaras Grigaliūnas), tarp U18 kandidatų pateko Gytis Mačionis (2001 m..g., tren. A. Macijauskas ir Š. Zablockis), „U15 kartoje“ dalyvavo Paulius Murauskas (2004 m.g. tren. Donatas Mikulevičius), kuris vėliau buvo pakviestas ir į U15 rinktinę, bet dėl traumos turėjo pakoreguoti savo planus. Pasibaigus MKL sezonui, bendrajame Lietuvos sporto/krepšinio mokyklų/klubų vaikinų reitinge „Tornado“ KM šoktelėjo dviem laipteliais aukščiau nei pernai ir atsidūrė 5 vietoje iš 56 reitinguotų įstaigų.
Apie sėkmingiausią per visą „Tornado“ KM istoriją sezoną kalbame su mokyklos direktoriumi Dainiumi Čiuprinsku:
- Ar esate patenkintas XVI sezono rezultatais? Ar įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai?
- Rezultatai istorijoje tikrai geriausi. Tiek sportine prasme, tiek vaikų skaičiumi, tad negalime būti nepatenkinti. Užimtos dvi trečios ir viena – istorine pirmoji vieta, taip pat B divizione užimta pirmoji vieta drąsina mus svajoti ir kelti didesnius tikslus. Džiaugiamės, kad mūsų vaikų gretos didėja ir šiuo metu „Tornado“ KM lanko beveik 750 vaikų! Tuo nežadame sustoti ir kiek galėdami dėsime pastangas gerinti sąlygas. Kaip ir kiekviename darbe, maksimumą pasiekti turbūt labai sunku. Šiame sezone kai kuriose vietose tikrai truputį trūko. Dar kartą labai džiaugiuosi dėl visų rezultatų, dėl vaikų papuolusių į rinktines, bet pagrindinis noras buvo, kad visų amžiaus grupių komandos žaistų A divizione. Deja, 2006 m. gimimo berniukų komandos neįvykdytas tikslas, šiek tiek pagadino ir mokyklos bendrus tikslus ir rezultatus. Vis tik, manau, kad viskas pataisoma ir tai nėra „misija neįmanoma“, kad visos komandos ateityje žais A divizione ir sieks aukščiausių rezultatų.
- Kokios mintys ir planai artėjančiam sezonui?
- Artėjantis sezonas Kauno mieste žada būti įdomus dėl vykstančios sinergijos tarp dviejų kitų krepšinio mokyklų. Vis tik, mes nežadame sustoti augti ir nežadame sustoti siekti dar geresnių rezultatų. Artimiausiu metu tikrai informuosime apie dar didesnes ir geresnes mūsų mokyklos veiklos permainas, kurios, žiūrint į ateitį, tikrai turėtų džiugiai nuteikti visus sportuojančius. Bet tai kol kas tegul lieka paslaptis.
- Daug dėmesio skiriama reprezentacinėms komandoms, kokius renginius planuojate jauniausiems mokyklos auklėtiniams?
- Jauniausi mūsų auklėtiniai yra mūsų ateitis, tai mes norime dar daugiau dėmesio skirti jiems. Pirmiausia „auginsime“ jau išbandytą estafečių šventę, kurioje pamatėme, jog patys mažiausieji noriai dalyvauja ir noriai demonstruoja savo pirmuosius žingsnius krepšinyje. Taip pat plėsime savo vidinius „Tornadukų“ ir „Tornadiečių“ taurės turnyrus ir stengsimės kuo labiau gerinti jų sąlygas. Darysime, kad jie taptų kuo įdomesni. Planuose yra atsisakyti „Tornadukų taurės“ finalinių rungtynių sezono uždarymo šventėje, o suorganizuoti jas atskirai. Aišku, neužmiršime savo „arkliuko“ – to, kuo mes išsiskiriame iš kitų Kauno miesto mokyklų, - socialinių akcijų, susitikimų su garsiais krepšininkais, kitų renginių, tokių kaip psichologinio rengimo ar nusiteikimo, sveikos mitybos seminarai. Tikrai stengsimės, kad sezonas būtų dar įdomesnis ir patrauklesnis.
- „Tornado“ krepšinio mokykla vaikų skaičiumi yra didžiausia Kaune, turbūt vadovauti tokiai organizacijai nėra lengva. Su kokiomis problemomis susiduriate dažniausiai kaip mokyklos vadovas? Kaip jas sprendžiate?
- Visų pirma, tai tikrai džiugu, kad ši organizacija užaugo iki tokio lygio ir mes galime vadintis didžiausia Kauno miesto krepšinio mokykla, bent jau vaikų skaičiumi. Problemų, kaip ir kiekviename darbe, iškyla ir su mastu jos didėja. Pagrindinė – sporto salės problema. Norėdami suteikti kuo geresnes paslaugas, kartais atsimušame į tai, kad nebeturime užtektinai sporto salių ir jų nedaugėja. Kauno miesto salių problema yra aktuali ir mes norėtumėme bendromis jėgomis spręsti šią problemą su Kauno miesto savivaldybe, bet kol kas tai tik ateities vizijos. Nerandami teisiniai šių vizijų sprendimai. Na, ir aišku, su vaikų skaičiaus augimu ir komandų, dalyvaujančių, Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje augimu, didėja išlaidos. Darosi sunku surinkti mokyklos biudžetą, kuris augant mokyklai, taipogi natūraliai auga. Pirmiausia noriu pasakyti, kad tik 45 procentai viso metinio biudžeto, kuris yra virš 270 tūkst. Eur, sudaro tėvų tiesioginiai įnašai. 25 proc. – netiesioginiai, t.y. neformalaus ugdymo krepšeliai, na, o likę 30 proc. jau yra rėmėjų lėšos, 2 proc. lėšos, fondų lėšos, ūkinė veikla, kuri atneša kitas pajamas. Aišku, su biudžeto didėjimu didėja ir tas 30 proc. ir kiekvienais metais vis sunkiau surinkti tas papildomas lėšas ne iš tėvų. Vis tik, iššūkiai kartais džiugina ir mes juos priimame ir įveikiame. Taigi, reziumuojant, išsprendę salių problemą, mes tikrai galėtumėme priimti dar daugiau vaikų, gal netgi vystyti merginų krepšinį, bet kol kas tai tik ateities vizijos.
- Ko palinkėtumėte sau, treneriams ir mokyklos auklėtiniams prieš prasidedant naujam sezonui?
- Pradžioje visiems norėčiau palinkėti nebijoti išsikelti kuo aukštesnius tikslus, jų siekti ir pasiekti. Vaikams ir jų tėveliams norėčiau palinkėti, sveikatos, teisingo požiūrio į krepšinį, jo vystymą ir džiaugtis pačiu sportu. Treneriams – kantrybės, kuo daugiau pergalių ir džiaugsmo treniruojant mūsų auklėtinius. Na, ir tikimės, kad sunkaus darbo dėka vieną dieną galėsime vadintis ne tik didžiausia, bet ir geriausia krepšinio mokykla Lietuvoje.