Nuo “Tornado” KM iki Amerikos: Mariaus Mažeikos kelias į naujas galimybes

2025 sausis 30 d., ketvirtadienis

Marius Mažeika (gim. 2005 m.) – ilgametis „Tornado“ krepšinio mokyklos auklėtinis, kuris nuo pirmosios klasės žengė pirmuosius žingsnius ant parketo treniruodamasis pas Tomą Kentrą.

Suformavus 2005 m. gimusių vaikinų rinktinę, kuriai vadovavo treneris Šarūnas Zablockis, kairiarankis ir išskirtine fizine jėga pasižymėjęs Marius nuo pat „Pirmojo iššūkio“ čempionato Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL) tapo vienu iš kertinių savo komandos žaidėjų.

Baigęs dešimt klasių Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijoje, Marius išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur pradėjo naują savo gyvenimo ir krepšinio karjeros etapą Woodberry Forest mokykloje ir baigęs ją - Kenyon koledže Ohajo valstijoje.

Apie svajonės išsipildymą ir naują gyvenimo etapą pakalbinome Marių Mažeiką.

- Kaip sugalvojai, kad tau reikia vykti i JAV?

- Nuo mažens su tėčiu kalbėdavome apie tai, kaip būtų smagu mokytis ir žaisti krepšinį Amerikoje. Vis dėlto Amerika – galimybių šalis, todėl norėjosi ten pagyventi ir pažiūrėti, ar iš tiesų viskas taip gerai, kaip atrodo. Tačiau tai tebuvo svajonės, ir kurį laiką apie jas buvau pamiršęs. Viskas pasikeitė prieš prasidedant dešimtai klasei, kai tėtis netikėtai paklausė, ar norėčiau mokytis ir žaisti krepšinį Amerikoje. Žinoma, iš karto sutikau, nors maniau, kad tai bus labai sudėtinga tiek finansiškai, tiek logistiškai. Vis dėlto kartu su tėčiu pradėjome ieškoti būdų, kaip įgyvendinti šią svajonę.

- Kas padėjo išsirinkti mokyklą ir susitvarkyti visus reikalingus dokumentus?

- Apie šią idėją užsiminėme mano krepšinio treneriui Šarūnui Zablockiui, kad norėčiau išvykti į Ameriką. Jis palaikė šią mintį ir patarė parašyti vienam amerikiečiui, vyresnio amžiaus vyrui, kuris galėtų padėti surasti mokyklą, kurioje galėčiau mokytis ir žaisti krepšinį. Taigi, parašėme jam, o jis netrukus atsakė ir išdėstė, ko reikia norint pradėti procesą. Kiek pamenu, reikėjo pažymių nuo devintos klasės, žaidimo epizodų vaizdo įrašo (kurį tuo metu sukūrė Šarūno asistentas Stefanas Hendriksas – jis padarė tikrai puikų vaizdo įrašą) ir vizos. Surinkome ir išsiuntėme visus reikiamus dokumentus. Netrukus gavome atsakymą – jis turėjo labai gerą pasiūlymą: privačią mokyklą Virginijos valstijoje. Šiek tiek pasidomėjome apie šią mokyklą ir nusprendėme, kad tai bus puikus pasirinkimas.

- Kokie buvo didžiausi kultūriniai ir akademiniai iššūkiai, su kuriais susidūrei pradėjęs mokytis Amerikoje?

- Atvykus į mokyklą reikėjo maždaug mėnesio, kad apsiprasčiau. Turėjau priprasti nuolat kalbėti angliškai ir susirasti naujų draugų. Buvau priimtas labai šiltai, todėl pirmas mėnuo prabėgo greitai – pripratau prie kalbos ir užmezgiau naujas draugystes. Prieš atvykdamas į Ameriką tikėjausi, kad mokykla bus labai lengva – taip maniau dėl tuo metu paplitusių stereotipų. Tačiau patekau į akademiškai stiprią mokyklą, kur reikėjo mokytis sąžiningai ir įdėti daug pastangų. Be to, mokykloje galiojo griežtos taisyklės dėl sukčiavimo, todėl turėjau rimtai stengtis. Aplinkiniai mokiniai taip pat buvo labai ambicingi, todėl natūraliai kilo noras siekti daugiau. Vienas didžiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Amerikos mokyklų buvo mokytojų bendravimas su mokiniais. Amerikoje mokytojai su mokiniais bendraudavo beveik kaip draugai – iš pradžių tai atrodė keista, bet laikui bėgant pripratau, ir kuo toliau, tuo labiau tai patiko.

- Kaip prisitaikei prie naujo vaidmens komandoje ir kokią įtaką tai turėjo tavo žaidimo tobulėjimui?

Mokyklos krepšinio komandoje, kaip ir Lietuvoje, išsiskyriau savo fiziškumu, tačiau tai šiek tiek pakišo koją – teko žaisti ne savo pozicijoje, todėl jaučiausi taip, lyg negalėčiau pilnai atsiskleisti. Vis dėlto komandai sekėsi gana neblogai, o gera atmosfera skatino motyvaciją treniruotis daugiau ir sunkiau.

- Kas labiausiai lėmė tavo sprendimą pasirinkti būtent Kenyon koledžą?

Atėjus dvyliktai klasei reikėjo apsispręsti, kur toliau studijuoti ir žaisti krepšinį. Su šiuo procesu padėjo specialūs patarėjai mokykloje, taip pat vienas komandos draugas, kuris mokyklą baigė metais anksčiau. Jis rekomendavo mane savo buvusiam krepšinio treneriui, o tas universitetas pateikė gana patrauklų pasiūlymą studijuoti ir žaisti krepšinį. Aplankiau Kenyon koledžą Ohajo valstijoje, kur komandos draugai mane priėmė labai šiltai. Man patiko aplinka, todėl nusprendžiau, kad būtent čia norėčiau tęsti mokslus. Norint patekti į universitetą Amerikoje, reikia pateikti pažymius nuo devintos iki dvyliktos klasės, kelis rekomendacinius laiškus ir rašinį, kurio reikalauja universitetas. Taip pat labai svarbu turėti gerus SAT arba ACT testų rezultatus, kurie gali padėti gauti geresnį priėmimo pasiūlymą. Dabar gyvenu universiteto miestelyje, o apgyvendinimas ir maitinimas yra įtraukti į studijų kainą. Komanda nėra pati stipriausia, tačiau po truputį gerėja. Kaip pirmakursis gaunu tikrai nemažai žaidybinio laiko. Vis dar išsiskiriu fiziškumu, tačiau čia jau galiu žaisti pagal savo poziciją, todėl žaidimas universitete man yra daug smagesnis nei mokykloje. Dauguma žaidėjų krepšinį vertina labai rimtai, o treneriai yra ambicingi ir aukštos kvalifikacijos, kas dar labiau motyvuoja tobulėti.

- Su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrei prisitaikydamas prie gyvenimo Amerikoje ir kaip juos įveikei?

- Žinoma, ne viskas buvo taip paprasta ir gražu. Atvykti į naują aplinką nėra lengva – ypač pradžioje dažnai pasiilgdavau tėvų, draugų ir apskritai Lietuvos. Kartais kildavo klausimų, ar tikrai priėmiau teisingą sprendimą išvykti į Ameriką, ar galbūt geriau būtų buvę likti Lietuvoje.

Vis dėlto savo sprendimo nesigailiu ir tikrai rekomenduočiau tiems, kurie svarsto vykti į Ameriką mokytis ar žaisti krepšinį, nebijoti ir pabandyti. Iš pradžių gali atrodyti, kad patekti čia labai sunku, tačiau taip nėra. Svarbiausia – būti ambicingam, pasiruošusiam sunkiai dirbti ir kartu pasimėgauti nauja šalimi bei nauja patirtimi.

“Džiaugiausi Mariaus pasirinkimu ir padėjau jam įgyvendinti svajonę, - sakė vaikino treneris Šarūnas Zablockis. - Marius neturėjo jokių rimtų pasiūlymų Lietuvoje, ateityje norėjo derinti mokslą ir sportą, todėl Amerika buvo tikrai geras pasirinkimas. Visą laiką, palaikiau su Marium ryšius, stebėjau jo rezultatus ir tikiu, kad universitete dabar viskas tik eis geryn”.