„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Sidabrą Europos U16 čempionate iškovojęs Lukas Lukošiūnas: ši patirtis suteikė dar daugiau motyvacijos
2025 rugpjūtis 26 d., antradienis
Rugpjūčio 8–16 dienomis Sakartvelo sostinėje Tbilisyje vyko FIBA U16 Europos čempionatas. Lietuvos rinktinė šiame turnyre iškovojo sidabro medalius, o prie komandos sėkmės prisidėjo ir „Tornado“ krepšinio mokyklos auklėtinis Lukas Lukošiūnas (treneris Mantas Lauraitis).
Nors Lukošiūnas nebuvo vienas iš pagrindinių ekipos žaidėjų, jo indėlis buvo svarbus. Vidutiniškai per rungtynes jis aikštelėje praleisdavo po 10 minučių, pelnydavo 2,8 taško, atlikdavo beveik 2 rezultatyvius perdavimus ir rinkdavo 4,3 naudingumo balo. Patekimas tarp geriausių Lietuvos šešiolikmečių – reikšmingas įvertinimas ir stipri motyvacija jaunajam krepšininkui toliau siekti aukštesnių tikslų.
- Kaip jauteisi sugrįžęs namo po tokio turnyro? Ar greit atslūgo emocijos?
- Sugrįžęs po turnyro jaučiausi pavargęs – visgi po finalo naktį iš karto važiavome į oro uostą, todėl nebuvo laiko pailsėti. Skrydis buvo su persėdimu Stambule, tad nemažai laiko praleidome tiek oro uoste, tiek lėktuve. Emociškai irgi buvo sunku, nes finalo pralaimėjimas skaudino – labai norėjome į Lietuvą parvežti aukso medalį. Vis dėlto, kai emocijos kiek nurimo, supratome, kad sidabro medalis yra didžiulis pasiekimas, kuriuo galime didžiuotis. Iki šiol šie įspūdžiai neišblėso – jaučiu didelį džiaugsmą ir pasididžiavimą, o kartu ši patirtis suteikė dar daugiau motyvacijos ateityje siekti dar aukštesnių tikslų.
- Papasakok, kaip atrodė pasiruošimas čempionatui – kiek treniruočių, stovyklų turėjote, ir kokia buvo atmosfera komandoje dar prieš išvykstant į varžybas?- Pasiruošimas čempionatui buvo ilgas ir intensyvus. Liepos pradžioje visi susirinkome į stovyklą Anykščiuose – ten turėdavome po dvi treniruotes per dieną: vieną ryte, kitą vakare. Kas kelias dienas gaudavome ir po laisvą dieną, kad kūnai galėtų atsigauti. Atmosfera treniruočių metu buvo rimta – visi buvo labai susikaupę, norėjome įrodyti, kad esame verti vietos galutiniame dvyliktuke, todėl konkurencija tarp žaidėjų buvo nemaža. Po Anykščių mums pasisekė – gavome galimybę dalyvauti Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, vykusiame Šiaurės Makedonijoje, Skopje. Ten susitikome su būsimais varžovais iš Europos čempionato. Teko pripažinti Prancūzijos rinktinės pranašumą, tačiau vėliau varžėmės su Serbija dėl trečios vietos ir iškovojome bronzos medalius. Deja, po šių varžybų šiek tiek apsirgau, todėl į “Baltic Cup” turnyrą Estijoje komanda vyko be manęs. Galiausiai turėjome paskutinę kelių dienų stovyklą Kaune, kurioje buvo paskelbtas galutinis dvyliktukas, vykstantis į Europos čempionatą. Atmosfera komandoje buvo tikrai gera – visi buvome nusiteikę kovingai, pasiruošę žaisti prieš bet kurį varžovą.
- Kokias didžiausias pamokas tau davė šis čempionatas – tiek kaip krepšininkui, tiek kaip žmogui?
- Šio čempionato dėka įgavau labai daug patirties – pamačiau visiškai kito lygio žaidėjus ir supratau, kad norint žaisti profesionaliame lygyje dar reikia daug kur tobulėti. Pajutau, kokio lygio yra Europos čempionato fiziškumas ir greitis – tai tikrai labai didelis skirtumas nuo moksleivių lygos. Viena didžiausių pamokų – kad po kiekvieno pralaimėjimo negalima nuleisti galvos. Priešingai, reikia atsitiesti, pasimokyti iš klaidų ir dar užtikrinčiau žengti į priekį. Kaip žmogui, šis turnyras man parodė, kokia svarbi yra kantrybė, pasitikėjimas komanda ir tikėjimas savimi.
- Kokia buvo atmosfera rinktinėje už aikštės ribų? Ką veikėte laisvu metu?
- Atmosfera rinktinėje už aikštės ribų buvo tikrai puiki – visi buvome draugiški, gerai sutarėme ir jautėmės lyg vienas kumštis. Laisvu metu dažniausiai tiesiog ilsėdavomės kambariuose ar nueidavome į parduotuvę, bet būdavome kartu, todėl nuobodžiauti neteko. Kai buvome Šiaurės Makedonijoje, turėjome progą aplankyti Skopję bei sudalyvauti festivalio atidarymo ceremonijoje. Sakartvele turėjome dvi laisvas dienas: vieną jų skyrėme lankytinoms vietoms Tbilisyje, o kitą gavome ypatingą pakvietimą – apsilankyti Lietuvos ambasadoje. Tai buvo labai įdomi ir įsimintina patirtis visai komandai.
- Žvelgiant į ateitį – ką tau reiškia ši patirtis ir kokius tikslus sau keli toliau krepšinyje?
- Ši patirtis man reiškia labai daug. Ji parodė, kokie yra dideli krepšinio lygio skirtumai ir kiek dar turiu dirbti, norėdamas pasiekti profesionalų lygį. Čempionate iškovota antroji vieta mums užtikrino kelialapį į kitais metais vyksiantį U17 pasaulio čempionatą, todėl sau išsikėliau aiškų tikslą – patekti į komandą ir ten atstovauti Lietuvai. Suprantu, kad bus labai sunku ir norint tai pasiekti reikės dar daugiau darbo, pastangų ir noro, bet tikiu, jog turiu realią galimybę šį tikslą įgyvendinti.
