„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA „Tornado KM“ patirtys prestižiniame JIT Lissone turnyre Italijoje: įspūdžiai ir pamokos
2025 balandis 28 d., pirmadienis
Balandžio 18–20 d. Tornado KM komanda, vadovaujama trenerio Tomo Rakausko, sėmėsi tarptautinės patirties prestižiniame 31-ajame tarptautiniame jaunimo krepšinio turnyre „Città di Lissone“ (Italija). Nors šįkart į Lietuvą komanda grįžo be prizinių vietų, tačiau „paragavę“ kitokio krepšinio, susidūrę su įvairių šalių žaidimo stiliais ir pajutę tarptautinio lygio turnyro atmosferą, pilni įspūdžių, motyvacijos ir dar stipresnio noro tobulėti.
- Kaip vertinate bendrą JIT „Città di Lissone“ turnyro lygį ir organizaciją? Kokį įspūdį paliko varžovų komandos?
- Įspūdžiai tikrai yra tik patys geriausi. Pradedant nuo turnyro organizacijos ir baigiant turnyro lygiu, viskas tikrai buvo aukščiausiame lygyje. Visi iškilę klausimai buvo sprendžiami labai greitai ir efektyviai, didžioji dalis rungtynių vyko tikrai puikioje salėje, tad tikrai neturėjome kuo skųstis. Dar vienas įstrigęs dalykas turbūt irgi parodantis turnyro lygį, tai žiūrovų skaičius, kurių tribūnose tikrai netrūkdavo visose rungtynėse, nors ir bilietus žmonėms pirktis reikėdavo. O finalas iš viso vyko pilnutėlėje salėje, kai netgi stovimų vietų jau galima sakyti nebuvo. Turbūt ne veltui turnyras yra vykdomas jau 31 kartą ir mėgstamas netgi mums ne taip dažnai sutinkamų svečių iš anapus Atlanto, kaip komandų iš JAV ir Kanados. Kaip teko pabendravus sužinoti, Kanados komandos treneris į turnyrą atvyksta jau 13 metų iš eilės, o turnyre yra dalyvavę ne vienas dabar labai gerai žinomas Eurolygos ir netgi NBA žaidėjas. Tad tikėkimės, kad ateityje turnyro organizatoriai į tuos garsių žaidėjų sąrašus dalyvavusius jų turnyre, galės įtraukti ir kelis mūsų komandos žaidėjus.
- Kokie pagrindiniai skirtumai tarp žaidimo tarptautiniame turnyre ir mums įprasto Lietuvos jaunimo krepšinio?
- Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Tokios kelionės ir žaidimas tokiuose turnyruose įsimena visam gyvenimui. Tai naudinga ir komandai, kuri kartu keliauja, bendrauja, juokauja, kartu leidžia laiką, kartu laimi, kartu pralaimi, pamato kitokio stiliaus komandų, kitokių žaidėjų, užsienio talentų, gali kažkiek palyginti save su jais, kažką gero pasiimti iš jų žaidimo stiliaus. Tikrai gerai yra truputį pakeisti aplinką ir paįvairinti tą sezono rutiną su tokiais turnyrais užsienyje. Teko žaisti su Italijos, Kanados, JAV komandomis, tikrai nustebino italai ir jų greitasis puolimas, kaip jie mus baudė, netgi mums įmetus į krepšį, per kelias sekundes atsakydami taškais atgal į mūsų krepšį. Ir tai yra, kur turime tikrai labai tobulėti. Tai ir yra pats įdomumas tokiuose turnyruose pamatyti, kur galime tobulėti, ko galime pasiimti iš kitų komandų, kad taptume geresni grįžę į Lietuvą.
- Ko pritrūko komandai iki prizinių vietų?
- Nemanau, kad pritrūko kažko labai ypatingo ar labai daug. Nors dvi rungtynes Italijos klubams pralaimėjome nemažais skirtumais, bet dar ketvirtuosiuose kėliniuose abejose rungtynėse atsilikinėjome vos keliais taškeliais. Truputį per daug bangavome, kai atrodo viskas neblogai ir krentame į 10-12 taškų duobę, tada bandome iš jos lipti ir vėl kokia duobelė. Pavyzdžiui prieš turnyro čempionus pralaimėjome žaisdami antrąsias rungtynes per dieną, kai jiems tai buvo vienintelės tos dienos rungtynės. Nesinori teisintis, bet tai tikrai dalykai kurie turi įtakos įtemptoms rungtynėms ir rungtynių pabaigoje gal ir pritrūko truputį to šviežumo ir daugiau jėgų.
- Ką, jūsų manymu, vaikinai parsivežė iš šio turnyro ne tik kaip krepšininkai, bet ir kaip žmonės? Kokią žinutę ar pamoką svarbiausia išsinešti iš tokių kelionių?
- Man atrodo, kad iš tokių kelionių svarbiausia parsivežti ne medalius ar kažkokius nugalėtojų titulus, kas be abejo yra tikrai malonu ir dar labiau pakelia kelionės vertę, bet svarbiau manau yra atsiminimai ir įspūdžiai kuriuos parsiveži. Vaikinams tas kelias dienas teko pagyventi italų šeimose, kažkiek pamatyti jų gyvenimo kasdienybės, pajusti kaip jie už juos serga per rungtynes, kaip pergyvena už atrodytų nepažįstamus žmones. Kiek teko girdėti vaikinai tuo buvo tikrai sužavėti ir kas ten žino, galbūt kažkur ir atsiras draugystės kurios truks ne vienus metus. Jei ieškant pliusių, kad nepavyko patekti į finalą, tai paskutinę kelionės dieną pavyko truputį aplankyti ir pasivaikščioti po Milaną, ko greičiausiai nebūtų pavykę jeigu būtume žaidę finale, o tai irgi yra puikūs atsiminimai, nes tikrai ne visi buvo jame buvę ir kas žino, gal kažkam į tas vietas ir neteks niekada sugrįžti.
