Lietuvos U16 rinktinei vadovavęs A. Grigaliūnas: rezultatas nėra džiuginantis, bet turime tai priimti kaip gerą patirtį

2024 rugsėjis 13 d., penktadienis

Rugpjūčio 9-17 dienomis Herakliono mieste Graikijoje vyko FIBA U16 vaikinų Europos krepšinio čempionatas. Jame žaidusios Lietuvos U16 krepšinio rinktinės gretose galėjome sutikti „Tornado“ krepšinio mokyklos auklėtinius (Tauris Aliukonis, Neidas Linartas, Kimas Ulanovas), o treneriu štabe darbavosi trys mūsų krepšinio mokyklos treneriai. Vyr. Trenerio pareigas užėmė Aivaras Grigaliūnas, jam asistavo Šarūnas Zablockis, o fizinio rengimo treneriu darbavosi Paulius Sugintas.

Čempionate Lietuvos U16 krepšinio rinktinė iškovojo 5 pergales ir patyrė 2 pralaimėjimus bei užėmė 9-tą vietą. Komandos vyr. treneris A. Grigaliūnas apibendrinęs rinktinės pasirodymą teigė, kad 9-ta vieta čempionate negali būti vertinama kaip geras rezultatas, bet labai teigiamai įvertino Lietuvos krepšinio federacijos sudarytomis sąlygomis ruoštis čempionatui, aptarė auklėtinių pasirodymus ir pasidžiaugė, kad čempionatą pavyko užbaigti pergalingai.

- Atslūgus emocijoms ir praėjus šiek tiek laiko galima realiai įvertinti pasirodymą čempionate. Tai koks būtų tas vertinimas?

- Rezultatai tikrai nėra džiuginantys. Bet Europos krepšinio čempionate iš žaistų 7 rungtynių laimėjome 5. Taip pat pasiruošimo etape žaidėme su prancūzais, jiems nusileidome 5 taškais, o jie laimėjo čempionatą. Antri liko ispanai, juos pasiruošimo etape nugalėjome. Vertinant tuos rezultatus, tikrai galėjome būti aukščiau ir dėl to labai gaila. Vienos rungtynės užkirto kelią link aukštesnių vietų.

- Kaip vyko pasiruošimas čempionatui?

- Pasiruošimas buvo geras. Krepšinio federacija sudarė sąlygas pasiruošti 6 savaites. Turėjome draugiškas rungtynes, dalyvavome turnyruose. Vaikai buvo viskuo aprūpinti pradedant sportiniais bateliais ir baigiant papildais.

- Ar pavyko į rinktinę pasikviesti visus žaidėjus kuriuos ir planavote?

- Visi žaidėjai, kuriuos su treneriais turėjome planuose atvyko į rinktinę, atsirinkome, manau, stipriausius. Buvo mažų traumelių, bet į čempionatą vyko visi, kuriuos ir planavome.

- Vertinant žaidėjų pasirodymą čempionato metu ar buvo žaidėjai kurie nustebino, o galbūt buvo kurie nuvylė?

- Mūsų komandoje nebuvo tų vadinamų žvaigždžių. Visi buvo apylygiai ir kiekvienas atskirose rungtynėse galėjo iššaut. Todėl ir žaidimą statėme tiek gynyboje tiek puolime remiantis komandiškumu. Buvo žaidėjų, iš kurių norėjosi daugiau, bet galbūt dėl jauno amžiaus išsigando, kažkur pritrūko iniciatyvos ir panašiai. Virš savo galimybių sužaidė Neidas Linertas. Žaisdavo kartais mažiau, kartais daugiau, bet buvo labai naudingas ir puikiai pasinaudojo progomis.

- Rungtynės su Turkija nebuvo tokios kokių visi tikėjomės. Iš vyr. Trenerio perspektyvos žiūrint, kas jose atsitiko?

- Mes su jais žaidėme turnyre Lietuvoje, tuomet nebuvo didelių problemų ir juos įveikėme užtikrintai. Atsipalaidavimo nebuvo, ruošiamės toms rungtynėms atsakingai, buvo priimta nemažai sprendimų kaip elgtis konkrečiose situacijose. Bet krepšinyje reikia pataikyti. Po rungtynių žiūrėjau tas rungtynes, mes prametėmė 21 laisvą, nedengiamą tritaškį metimą. Būtų įkritę bent 3-4 tie tritaškai ir būtų buvę visai kitos rungtynės. Būtų visai kitoks pasitikėjimas savim, nes nepataikius ir praradus pasitikėjimą savimi nepavykdavo net užpulti 2 prieš 1. Bandėme grįžti į rungtynes, spaudėme, sumažinom persvarą, bet pradžioje atsiradęs didelis skirtumas neleido perlaužti rungtynių.

- Kaip būtų galima paaiškinti tokį nepataikymą žaidėjų?

- Čia ne tik šios rinktinės problema, o viso Lietuvos krepšinio. Nebeturime tokių snaiperių kaip Macijauskas ar Štombergas. Trūksta dabar tikrų snaiperių, kurie tikrai pataikytų. Galbūt mes patys treneriai per mažai dėmesio skiriame metimui, nueiname į driblingo gerinimą, kas dabar labai populiaru. Turėtume grįžti prie tos Lietuvos krepšinio stiprybės, kai visi galėdavo pataikyti.

- Kokią žinutę kaip treneris norėtumėte perduoti žaidėjams, kurie visą vasarą buvo su Lietuvos rinktine?

- Tą patį, ką pasakiau po paskutinių čempionato rungtynių. Turime šį čempionatą priimti kaip gerą patirtį, pamatyti savo klaidas, pamatyti kur reikia tobulėti ir eiti į priekį. Čempionatai, kaip ir gyvenimas, nestovi vietoje, vienuose čempionatuose žaidžia vieni, kituose jau kiti būna priaugę rinktinės marškinėlius, tai stovint vietoje ir kremtantis dėl pralaimėjimų labai greitai tavo vietą užims kažkas kitas.