„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Krepšinio treniruotėse viena mergaitė tarp 600 berniukų
- Žiūrėk, mergaitė berniukų komandoje žaidžia! Tokių ir panašių šūksnių mūsų herojė, dešimtmetė Klaudija Janionytė, turbūt susilaukia kaskart, kai įžengia į krepšinio aikštelę kartu su keturiais savo komandos draugais berniukais. Klaudija jau dvejus metus sėkmingai treniruojasi Kauno „Tornado“ krepšinio mokykloje ir tikrai nenusileidžia savo bendraamžiams.
Apie mergaitės aistrą krepšiniui kalbėjome su tėčiu Tomu, pačia Klaudija ir jos treneriais: Andriumi Macijausku ir Sandra Čižauskiene.
- Kas paskatino Klaudiją sportuoti?
- (Tėtis) Klaudija jau nuo mažens buvo linkusi į sportą. Visada buvo aktyvi mergaitė ir augo būryje berniukų. Jai niekad nebuvo įdomūs mergaitiški dalykėliai. Visos lėlytės tebeguli lentynose, tokios pačios naujos, kaip ką tik parneštos iš parduotuvės. Iš pradžių jai labai patiko futbolas. Kadangi žaidė visai neblogai, buvome nuėję į futbolo treniruotę. Vis tik pagalvojau, kad moterų futbolas Lietuvoje, ko gero, be perspektyvų, tad nutarėme paieškoti kažko kito, nors trenerė labai norėjo, kad Klaudija liktų. Pabandė baseiną, bet jai irgi nepatiko. Galiausiai nutarėme lankyti krepšinį.
- Kodėl pasirinkote „Tornado“ krepšinio mokyklą? Klaudija bent buvo žaidusi krepšinį?
- (Klaudija) Žinojau, tik kad reikia mesti kamuolį į krepšį – daugiau nieko.
- (Tėtis) Pradžioje Klaudija lankė treniruotes su mergaitėmis Kauno krepšinio mokykloje. Deja, mums buvo sudėtingą ją vežioti į treniruotes: komandiruotės, mažas brolis namie, todėl pradėjome ieškoti kažko, kas būtų arčiau namų. Sužinojome, jog Kauno „Žiburio“ vidurinėje mokykloje vyksta „Tornado“ KM berniukų treniruotės. Pabandėm nueiti. Iš karto patiko treneris Andrius Macijauskas, kuris neišskyrė jos iš būrio kaip mergaitės, bet tuo pačiu dėjo daug pastangų, kad ji kuo greičiau išmoktų krepšinio pagrindus. Klaudijai irgi patiko treneris ir treniruotės, taip ir likome čia.
- (treneris Andrius) Klaudiją į treniruotes atvedė mama. Pradžioje dvejojau, nes tai buvo berniukų grupė, nerimavau, kaip jai seksis. Vis tik mergaitės mama įtikino, kad ji nuo mažens žaidžia sportinius žaidimus su berniukais ir dėl to problemų nebus. Pabandėm su mažiausiais – 2006 – 2003 m. auklėtiniais. Iškart pamačiau, kad mergaitė unikali: ne tik stipri, greita, koordinuota, vikri, nebijanti kontakto kaip jos bendraamžiai berniukai, bet ir darbšti, dėmesinga, rami kaip jos bendraamžės mergaitės. Turėdama tokių savybių rinkinį, po mėnesio ji jau nebeturėjo ką veikti mažiausiųjų grupėje. Klaudiją perkėliau prie vyresnių – 2002 m. berniukų.
- Praėjusiame sezone „Tornado KM – Šančiai“ komanda dalyvavo Kauno miesto krepšinio lygoje. Kaip sekėsi žaisti Klaudijai? 
- (Klaudija) Buvau komandos kapitonė. Tik tada dar nepelnydavau daug taškų, dabar geriau sekasi. Laimėjom pirmą vietą, nugalėję A. Sabonio KC 2002-1 komandą.
- (treneris Andrius) Kadangi Klaudija labai draugiška, o dar ir meistriškumu nenusileidžianti berniukams, ji greitai prisitaikė prie naujosios grupės. Su kiekviena diena tobulėjo. Prijungiau ją prie komandos, kuri dalyvavo Kauno krepšinio mėgėjų (KKML) čempionate. Mano komanda buvo tikrai stipri, tad Klaudija ten nebuvo lyderė, bet nebuvo tik „statistė“. Labai gerai ir protingai gindamasi, nedarydama karštakošiškų sprendimų kaip bendraamžiai berniukai, ji užsitarnavo vietą startiniame penkete, net tapo komandos kapitone. Kaip Klaudija ir minėjo, ši komanda tapo savo amžiaus grupės 2011/2012 m. sezono čempione.
- 2012 m. vasarą „Tornado“ KM organizavo stovyklą savo auklėtiniams. Ar Klaudija vyko kartu?
- (Tėtis) Negalėjome Klaudijai uždrausti važiuoti į stovyklą vien dėl to, kad ji mergaitė. Juk jei jau leidome sportuoti su berniukai, reikėjo ieškoti išeičių. Išvykome į Šventąją su visa šeima. Ryte Klaudiją nuveždavome į stovyklos vietą, vakare pasiimdavome ir visiems buvo smagu.
- Šį sezoną startavo Moksleivių krepšinio lygos „Pirmojo iššūkio“ čempionatas. Klaudija atstovauja KM „Aisčiai“ II mergaičių komandai. Kokie rezultatai?
- (Tėtis) Pirmiausia žaidė draugiškas rungtynes. Mačiau, kaip išėjusi į aikštelę be proto jaudinosi: ir kamuolys iš rankų sprūdo, ir atakuoti nesisekė. Vėliau įsižaidė ir sumetė kone visus komandos taškus.
- (trenerė Sandra) Aišku, Klaudija pirmą kartą buvo kiek išsigandusi, bet tai yra visiškai normalu, nes jai visa aplinka buvo nauja. Reikia laiko apsiprasti, nes berniukų ir mergaičių krepšinis yra skirtingas. Vėliau Klaudija apsiprato aikštelėje ir buvo nesustabdoma. O „Pirmojo iššūkio“ čempionate mūsų komanda keliauja be pralaimėjimų.
- Kokios svajonės, norai ir viltys?
- (Klaudija) Aš turiu tik vieną svajonę – noriu žaisti moterų NBA (WNBA – aut. past.) ir nusivežti savo visą šeimą į Ameriką.
Klaudija vis dar treniruojasi „Tornado“ krepšinio mokykloje – taip jai patogiau. Treneris A. Macijauskas stengiasi sudaryti Klaudijai pačias geriausias sąlygas tobulėti, todėl kartais pasikviečia ją pasitreniruoti ir su 2001 m. gimimo berniukų pirma ar antra komandomis, nes toje grupėje, kur dabar treniruojasi – ji tikra lyderė. Vien tai, kad mergaitė nepabūgo viena sportuoti tarp berniukų, parodo, kokia psichologiškai stipri ji yra, o kad tarp berniukų ji tampa lydere ir kartu gera jų drauge, tai ją daro visiškai išskirtine.
{flike} {fcomment}
