„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Dviem Lietuvos krepšinio rinktinėms atstovavęs A. Vilkas: buvo tikrai įspūdingas sezonas
2024 rugpjūtis 24 d., Šeštadienis
Vasarą krepšinio kamuolį į meškerę iškeitęs Arminas Vilkas žvejodamas gali prisiminti ne vieną įsimintiną praėjusio sezono akimirką. Jaunasis tornadietis su Tornado KM-„Meistro kodas“ komanda pirmą kartą pakliuvo į Lietuvos moksleivių krepšinio lygos finalinį ketvertą. Jame iškovojo sidabro medalius, A. Vilkas buvo išrinktas į finalinio ketverto simbolinį penketą. Metais vyresnių čempionate su Tornado KM-"Metga" komanda A. Vilkas tapo Lietuvos moksleivių lygos U18 čempionato A diviziono čempionu. Toks jaunuolio pasirodymas nebuvo nepastebėtas. Jis buvo pakviestas į Lietuvos U17 krepšinio rinktinę, kuri dalyvavo Pasaulio U17 krepšinio čempionate. Taip pat atsirado susidomėjimas iš vyrų krepšinio ir Arminas pasirašė sutartį su Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžiančiu Vilkaviškio „Perlo“ klubu. Ir kiek netikėtai sulaukė kvietimo į metais vyresnių vaikinų Lietuvos krepšinio rinktinę, kuri dalyvavo U18 Europos krepšinio čempionate.
Apie žaidimą dviejose Lietuvos krepšinio rinktinėse, perėjimą į vyrų krepšinį ir poilsį nuo krepšinio pakalbinome mūsų mokyklos auklėtinį – Arminą Vilką.
- Jei pasižiūrėtum atgal į praėjusį sezoną, jis tau įspūdingas gavosi?
- Tikrai taip. Visko pilnas sezonas. Su 2007 m. gim. komanda geras sezonas, antra vieta. Su 2006 m. gim. komanda dar geresnis – pirma vieta. Taip pat žaidžiau „Tornado“ rinktinėje RKL čempionate, ten dar kitokia patirtis. Buvau pakviestas į Eurolygos jaunimo turnyro atranką. Buvo puiki proga ne tik žaisti krepšinį, bet ir pakeliauti, nes ne kiekvieną dieną pasitaiko proga aplankyti Dubajų. Atėjus vasarai prasidėjo atranka į U17 Lietuvos krepšinio rinktinę, patekus į ją žaidžiau čempionate ir dar taip gavosi, kad pavyko pakliūti ir į U18 rinktinę. Tai įspūdžių tikrai netrūko.
- Kada sužinojai, kad gali tekti žaisti ir už metais vyresnių rinktinę?
- Jau būnant U17 rinktinėje buvo užuominų, kad gali tekti žaisti ir ten. Pasibaigus U17 čempionatui informavau U18 rinktinės trenerį, kad esu pasiruošęs, neturiu traumų ar kitų kliūčių ir prisijungiau prie U18 rinktinės treniruočių.
- Per šį sezoną pamatei daug skirtingų trenerių. Su kuriuo buvo smagiausia dirbti?
- Aš jaunas žaidėjas ir smagu nesmagu pas mane nėra. Iš visų trenerių imu viską ką jie duoda. Taip, treneriai skirtingi, kitoks požiūris į žaidimą, bet aš treniruojuosi ir iš jų visų bandau pasiimti kiek galima daugiau. Iš vienų vienus dalykus, iš kitų kitus.
- Ar galėtum palyginti žaidėjų pajėgumą prieš kuriuos teko žaisti Eurolygos jaunimo turnyro atrankoje ir Lietuvos rinktinėse?
- Teko sutikti daug žaidėjų, kurie žaidė tiek Dubajuje, tiek Pasaulio ar Europos čempionate. Tai tas pajėgumas labai panašus, nes tie patys žaidėjai žaidė ir ten ir ten.
- O kurie žaidėjai, prieš kuriuos teko žaisti, tau pačiam labiausiai įsiminė?
- Tai Eurolygos jaunimo atrankos turnyre labiausiai įsiminė prancūzas Noe Essengue. Primetė jis ten mums taškų, surinko daug efektyvumo taškų ir ištraukė savo komandą. Po to aš jį sutikau žaidžiant su U18 rinktine. O 2007 m. čempionate daugiausiai įsiminė amerikiečiai. Tas pats AJ Dybantsa, broliai Boozeriai, Tyran Stokes. Tikrai gerai žinomi veidai.
- Koks jausmas tau pačiam buvo žaidžiant prieš tokius žaidėjus?
- Aplink tuos žaidėjus daug kalbų yra, prisiklausai, paskui žaidi ir supranti kodėl apie juos kalba. Ne veltui žaidėjas kuris finale surenka daugiau nei 50 naudingumo balų yra aptarinėjamas. Žiūrėjom ir amerikiečius, kurie čempionate prieš visus laimėjo daugiau nei 40 taškų. Matai kaip jie atrodo, kaip žaidžia ir supranti kodėl jie sulaukia tiek dėmesio.
- Ko tau pačiam labiausiai trūksta žaidime, kad galėtum lygiuotis į žaidėjus, kuriuos ką tik paminėjai?
- Tai mano pagrindinė silpnybė kol kas yra tolimi metimai. Norėtųsi pagerinti sprendimų priėmimą aikštelėje. Ir reikia daug dirbti, nes gali tobulėti visur ir visada.
- Kurioje komandoje žaisdamas jautiesi patogiau? U17 ar U18 rinktinėje?
- Rinktinėse buvo žaidžiamas skirtingas krepšinis. 2006 m. rinktinė žaidė greitesnį krepšinį, abejose komandose žaidžiau centro pozicijoje, rolės buvo panašios. Bet labiau gal vis gi patiko žaist už metais vyresnius, nes ten žaidimas priminė tokį, kokį žaidėme pas trenerį Š. Zablockį „Tornado“ krepšinio mokykloje, man buvo lengviau prisitaikyti, nes žaidimas buvo labiau pažįstamas.
- Lietuvoje populiariausia tema liečianti jaunimo krepšinį yra ketvirfinalis. Tu jų turėjai net du ir iki jo atėjot su abiem rinktinėm skirtingai. Ką skirtingi treneriai akcentavo prieš tas rungtynes?
- Treneriai sako beveik tą patį. Kad motyvacijos prieš tokias rungtynes nereikia, kad turime suprasti kokio svarbumo tai rungtynės ir tai akcentuoja. Turime tokiose rungtynėse būti fiziški, duoti kontaktą, būti agresyvūs. O kodėl tas barjeras nepraeinamas tai net sunku pasakyti. Abiem atvejais mes neatlaikėm rungtynių pabaigų, čia gal reikėtų ieškoti priežasčių.
- Kokie tavo ateities planai pasibaigus atostogoms?
- Žaisiu „Tornado“ krepšinio mokyklos 2007 m. komandoje ir Vilkaviškio „Perlo“ komandoje.
- Ar teko kalbėtis su „Perlo“ treneriu, gal žinai kokia rolė komandoje tavęs laukia, kam reikia ruoštis?
- Kalbėjom, bet tai buvo taip seniai, kad jau nebepamenu (juokiasi). Komanda dar iki galo nesukomplektuota, bus pasiruošimas sezonui, bandysiu išsikovoti vietą ir sezono metu bus matyt kaip ten man seksis. Nusiteikęs pozityviai dėl šitos galimybės ir ja stengsiuos pasinaudoti.
- Pernai prasidėjo tavo perėjimas į vyrų krepšinį. Žaidimas RKL čempionate, vasara rinktinėse davė naudos. Kaip jautiesi pasiruošęs žengti dar vieną žingsnį aukščiau?
- Labai geras laikas buvo RKL čempionate. Visai kiti greičiai, fiziškumas. Tikiuosi tai apsaugos nuo šoko, kuris turbūt lauktų jei ateičiau į NKL lygą iškart iš moksleivių lygos.
- Tavo, kaip žaidėjo, pasirinkimas buvo laikytis vienos linijos ir nuosekliai keliauti su „Tornado“ krepšinio mokykla. Esant šitoje karjeros fazėje, ar tas pasirinkimas dabar atrodo teisingas?
- Taip, pasiūlymų buvo visokių ir visi buvo labai vyliojantys. Bet tas nesimėtymas duoda savų pliusų. Sistema, jos treneriai mane pažįsta, žino kaip mane geriausiai išnaudoti, kokioje pozicijoje aš žaisdamas jaučiuosi geriausiai. Gal tai ir šiokia tokia komforto zona, bet ta ramybė leidžia man susikoncentruoti į tobulėjimą, o ne kovai dėl vietos po saule. Taip, buvo daug kalbų, mes daug tarėmės šeimoje, su agentu, su treneriais ir tas sprendimas, tikiu, yra geriausias šiai dienai.
- Kai tiek daug patarėjų, kas priima galutinį sprendimą?
- Aš (juokiasi).
- O ką rinktis siūlė agentas?
- Agentas buvo neutraliausias šituose reikaluose. Sakė, tu pasirink, o tada aš stengsiuosi išgauti geriausias sąlygas tau.
- Pasirodė perspektyviausių septyniolikamečių dešimtukas, kurį kasmet paruošia basketnews žurnalistas Jonas Lekšas. Kokia tavo nuomonė apie tokius topus?
- Paminėtam būti visada smagu. Bet žiūriu į tai realiai, jei apklaustume kitus žmones, topas būtų kitoks, todėl sureikšminti to nereikėtų.
- Ten buvai palygintas su Robertu Javtoku. Ar sutinki su tokiu lyginimu ir su kuo norėtum būti lyginamas?
- Tas palyginimas toks įdomesnis buvo. Matau Robertas žaidė tokį labiau statišką žaidimą, aš save įsivaizduoju kiek greitesniu žaidėju. Bet parodys laikas ar tas lyginimas buvo teisingas. Gal lygintis nenorėčiau su kažkuo, noriu būti geriausia savo pačio versija, bet labai patinka kaip žaidžia Kevinas Durantas. Aukštas žaidėjas, plastiškas. Patinka stebėti ir Duranto priešingybę Giannį Antetokounmpo. Visiškas monstras. Aukštas, bėga, šoka, deda.
- Kur leidi atostogas?
- Prie ežero.
- Žvejoji?
- Žvejoju. Pagaunu čia mažų visokių žuvelių, laukiu didesnių (juokiasi). Taip pat deginuosi, maudausi, norisi visai atitrūkt nuo krepšinio.
Foto: fiba.com
