„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Tornado KM - 2011 Coppa Alberto Giove '36 turnyre – bronza po trijų pratęsimų dramos!
2026 birželis 19 d., penktadienis
Birželio 12 - 14 d. Tornado KM - 2011 m. g. vaikinų komanda, teniruojama Donato Mikulevičiaus,dalyvavo tarptautiniame U15 krepšinio turnyre „Coppa Alberto Giove“ Italijoje, Monzos mieste ir iškovojo trečiąją vietą. Šiemet turnyras vyko jau 36-ąjį kartą ir, kaip visada, pritraukė stiprių jaunimo komandų iš visos Europos. Šiemet turnyre rungėsi 16 komandų iš Italijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Austrijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Lietuvos.Turnyras pavadintas Alberto Giove vardu – penkiolikmečio italų krepšininko, kuris prieš 33 metus žuvo kalnuose slidinėdamas. Jo tėvai turnyrą įkūrė sūnaus atminimui, ir ši tradicija gyvuoja iki šiol – renginys skirtas būtent U15 amžiaus grupės komandų susitikimui, bendrystei ir sportinėms kovoms.
Apie iššūkius, pamokas ir gražiausias turnyro akimirkas pakalbinome trenerį Donatą Mikulevičių.
- Monzoje iškovojo trečiąją vietą. Kaip įvertintumėte turnyro lygį ir kuo jis skyrėsi nuo varžybų, kuriose dažniausiai dalyvaujate Lietuvoje?
- Turnyre dalyvavo 16 komandų iš 9 valstybių. Daugiausia susidūrėme su italų komandomis. Jie labai gerai ir kietai dirba gynyboje vienas prieš vieną, yra fiziški, žaidžia su daug kontakto. Tai labai vargino, nes mes prie tokio krepšinio nesame pratę. Būtent čia turėtume pridėti savo žaidime daugiau noro, energijos ir agresyvumo. Tikrai nebuvome tokie kibūs kaip jie. Italai puikiai bėga į greitą puolimą, daug žaidžia vienas prieš vieną, gerai juda kamuolys, nėra jo laikymo ar savanaudiškumo. Kamuoliu dalijamasi labai gražiai. Nors visas italų komandas įveikėme, tačiau tikrai yra iš ko pasimokyti: kontakto davimo, kamuolio judėjimo, žaidimo vienas prieš vieną, laiku atliktų nusimetimų. Mes dažnai bandydavome „laužti“ situacijas individualiai. Nemanau, kad žaidėme blogai, tačiau dažnai per daug pasikliaudavome individualiais veiksmais. Dėl to mūsų žaidimas ne visada buvo toks kokybiškas, kokio norėtųsi tiek sprendimų priėmimo, tiek komandinio krepšinio prasme. Lenkai buvo gana panašūs į mus. Esame ne kartą žaidę su šios šalies komandomis, todėl nieko labai nenustebino. Juodkalnijos komanda buvo fiziška, augalota, protingai išsidėsčiusi aikštėje. Juos spausti buvo sunku, todėl savo aikštės pusėje reikėjo gintis daugiau. Estijos rinktinė žaidė panašų krepšinį, prie kurio esame pripratę ir su kuriuo dažnai susiduriame. Apibendrinant – turnyro lygis buvo tikrai geras. Turėjome daug kokybiškų rungtynių, kurios parodė, kiek dar turime dirbti ir kiek daug rezervo dar turime. Jei pridėtume daugiau pastangų gynyboje ir kovoje dėl atšokusių kamuolių, tai suteiktų mums gerokai daugiau laisvės puolime.
- Kokių svarbiausių pamokų šis turnyras davė komandai tiek krepšinio, tiek asmeninio augimo prasme?- Manau, kad pamokų gavome labai daug. Tik pamatysime, kaip jas išmoksime ir kiek jų prisiminsime. Žinoma, dirbsime ties tais dalykais, kuriuos išryškino turnyras, tačiau labai svarbu, kiek atsidavimo į tai įdės patys vaikinai.
- Ko komandai labiausiai pritrūko pusfinalyje ir ką iš šios patirties galima pasiimti ateičiai?
- Sakyčiau, pusfinalyje susiklostė kiek nepalankios aplinkybės. Pagal pirminį tvarkaraštį turėjome žaisti su viena Italijos komanda, tačiau taip nutiko, kad varžovu tapo Estijos U15 rinktinė. Mūsų vertinimu, estai buvo viena stipriausių turnyro komandų, todėl toks pasikeitimas turėjo įtakos atkrintamųjų eigai. Vis dėlto suprantame, kad organizuojant tarptautinius turnyrus pasitaiko įvairių situacijų, todėl į tai nesikoncentravome. Siekėme nugalėti bet kurį varžovą ir ieškojome sprendimų aikštėje. Deja, rungtynes pradėjome labai prastai – per pirmą kėlinį praleidome 31 tašką, o tokį deficitą prieš stiprų varžovą panaikinti buvo sudėtinga.. Atsitiesėme, panaikinome deficitą ir trečiajame kėlinyje perėmėme iniciatyvą. Likus pusantros minutės iki trečiojo kėlinio pabaigos jau pirmavome 10 taškų skirtumu. Tuomet nusprendžiau trumpam pailsinti savo lyderį. Atrodė logiškas sprendimas, tačiau per kamuolio išsimetimus sugebėjome prarasti tris kamuolius iš eilės. Tai leido varžovams grįžti su gera energija, nors jau buvome palaužę jų pasitikėjimą savimi. Čia buvo ir mano klaida, tačiau tuo metu tiki savo komanda. Manau, jei būtume atsilaikę iki kėlinio pabaigos, ketvirtajame kėlinyje būtume galutinai nulaužę rungtynes. Ši dvikova pareikalavo labai daug jėgų. Pabaiga buvo skaudi – pralaimėjome šešiais taškais ir liko kovoti tik dėl trečiosios vietos. Manau, kad vaikinams didžiausią įtaką darė pats pavadinimas – Estijos U15 rinktinė. Tai buvo skaudi, bet labai gera patirtis. Parodėme charakterį, grįžome į rungtynes, perėmėme kontrolę, tačiau per lengvai ją paleidome. Reikia branginti tai, ką susikuri, nes tai kainuoja labai daug pastangų ir energijos.
- Mažajame finale žiūrovai išvydo tikrą dramą – rungtynėms prireikė net trijų pratęsimų. Ar tai buvo emocingiausios komandos rungtynės šiame sezone?- Turėjome tik porą valandų poilsio ir kovojome su Milano „Armani Olimpia“ komanda dėl trečiosios vietos. Sąlygos, žinoma, buvo vienodos tiek jiems, tiek mums. Rungtynių pradžioje užtikrintai išsiveržėme į priekį, tačiau vėliau leidome varžovams sugrįžti ir teko žaisti net tris pratęsimus. Per tris dienas vaikinai sužaidė šešerias pilnas rungtynes po 4x10 minučių, todėl nuovargis jautėsi. Man atrodo, kad pradėjome tikrai gerai, tačiau vėliau pametėme koncentraciją ir nustojome žaisti savo žaidimą. Antrajame kėlinyje kai kuriais momentais pradėjome laukti rungtynių pabaigos, o varžovai nenuleido rankų. Tai suteikė jiems vilties. Jeigu būtume išlaikę susikrautą persvarą ir gerai pradėję trečiąjį kėlinį, varžovai būtų tapę gerokai ramesni. Tačiau patys prisidarėme problemų. Norėjome greičiau, o gavosi lėčiau. Žaidėme per „negaliu“. Šios rungtynės pareikalavo labai daug nervinių jėgų, valios ir charakterio. Gabrieliaus pergalingas tolimas metimas buvo didžiulis sėkmės faktorius, nor iki jo jis jau buvo pataikęs du labai svarbius tritaškius iš skirtingų kampų. O pabaigoje, kai nebeliko ką daryti, padvigubino gynyboje, perėmė kamuolį ir, aidint finalinei sirenai išplėšė mums pergalę.
- Su kokiomis stipriausiomis komandomis teko susidurti ir kokius žaidimo elementus iš varžovų norėtųsi perkelti į savo komandą?
- Estijos rinktinė buvo stipri, tačiau įdomiausia buvo žaisti su italais, nes su jais sužaidėme net trejas rungtynes. Italų krepšinis mums buvo neparankus ir kažkiek naujas, nes Lietuvoje taip žaidžiančių komandų nėra daug. Norėtųsi perimti jų greito žaidimo išnaudojimą. Mes irgi žaidžiame gana greitai, tačiau tame greityje dar dažnai nepriimame geriausių sprendimų.Taip pat reikėtų tobulėti sprendimų priėmime, greičiau grįžti į gynybą po puolimo, nes kartais užsnūsdavome ir gaudavome lengvus taškus net nespėję sugrįžti. Dar įspūdį paliko jų kontakto davimas, kieta gynyba, žaidimas vienas prieš vieną tiek puolime, tiek gynyboje. Jei tokį norą ir pastangas rodytume treniruočių metu, būtume dar visai kitokie žaidėjai.
- Tarptautiniai turnyrai dažnai duoda daugiau nei tik rungtynių patirtį. Ką vaikai pamatė ir išmoko už aikštelės ribų viešėdami Italijoje? Ar po šio turnyro matote sričių, kuriose komanda padarė didžiausią pažangą, ir kokie bus pagrindiniai akcentai ruošiantis kitam sezonui?
- Taip, jaunuoliai atsipalaidavo, atitrūko nuo namų aplinkos. Tačiau tokiose išvykose atsiranda ir daugiau atsakomybių komandos viduje – tvarka, disciplina, bendravimas. Rimtesnių problemų nekilo, tačiau visada reikia daugiau komunikacijos. Kaip ir aikštėje, taip ir gyvenime galima rasti daug bendrų dalykų. Pavyzdžiui, komunikacijos mums trūko ir gynyboje. Kol kas negaliu objektyviai įvertinti, kokią pažangą padarėme. Tai pamatysime naujajame sezone. Viskas priklausys nuo to, kaip įsisavinsime gautas pamokas ir ar būsime geri mokiniai, kurie mokosi iš savo klaidų, ar ir toliau lipsime ant to paties grėblio. Akcentai naujam sezonui jau yra aiškūs man pačiam. Žinau, ko reikalausiu iš komandos ir kokius dalykus norėsiu matyti savo darbo procese. Tačiau tai pasiliksiu pasirengimui naujam sezonui ir mūsų žaidėjams, kurie turės visa tai įgyvendinti. Tie, kurie norės tobulėti ir į savo žaidimą pridėti naujų ginklų, kitame sezone bus dar stipresni. Naudodamasis proga, visos komandos vardu noriu padėkoti mūsų vadovui Dainiui, kuris organizavo išvyką, rūpinosi visais klausimais ir sudėliojo dienotvarkę. Tai leido man visą dėmesį sutelkti į rungtynes. Taip pat ačiū sirgaliams, kurie atvyko mūsų palaikyti, ir, žinoma, komandai. Gal ne visiems viskas pavyko taip, kaip norėjosi, tačiau visi stengėsi ir kovojo iki galo. Dabar turime laiko išsilaižyti žaizdas, šiek tiek atsikvėpti ir vėl ruoštis tobulinti save. Geros vasaros visiems, kad ir kokia trumpa ji būtų.
Norime nuoširdžiai padėkoti turnyro organizatoriams už kvietimą dalyvauti puikiai suorganizuotame turnyre. Ypatinga padėka Lorenzo Biassoni, kuris viso vizito metu rūpinosi komandomis ir padėjo spręsti visus organizacinius klausimus. Džiaugiamės turėję galimybę būti šio tarptautinio renginio dalimi ir tikimės, kad kitais metais vėl susitiksime Italijoje. O jei keliai atves į Lietuvą – visada lauksime svečiuose „Tornado“ krepšinio mokykloje. Mielai aprodysime mokyklą, pakviesime puodeliui kavos ir, jei tik bus galimybė, kartu apsilankysime Eurolygos rungtynėse Kaune.
