„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Kai svajonės virsta realybe: Ąžuolo Hopeno istorija iš Dubajaus ir Eurolygos FINAL4
Gegužės 22–25 dienomis Tornado KM auklėtinis Ąžuolas Hopenas dalyvavo prestižiniame Eurolygos jaunių „Adidas Next Generation“ finaliniame etape, kuris šiemet vyko Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Net dvi savaites šioje egzotiškoje šalyje praleidęs trenerio Tomo Rakausko auklėtinis kartu su „Dubai Basketball U18“ komanda intensyviai ruošėsi finalinėms kovoms. Nors pats turnyras Ąžuolui baigėsi anksčiau dėl patirtos traumos, kelionę vainikavo išskirtinė patirtis – galimybė gyvai stebėti Eurolygos finalinio ketverto rungtynes. Apie pasiruošimą, naują komandą, gyvenimą Dubajuje ir asmeninius įspūdžius kalbamės su pačiu Ąžuolu.
– Kaip atsidūrei Dubajaus komandos sudėtyje jaunių Eurolygos finaliniame etape?
- Į Dubajaus komandą patekau netikėtai – tėtį pasiekė žinia iš agento. Buvo sunku patikėti, nes niekada nebūčiau pagalvojęs, kad turėsiu galimybę žaisti Eurolygos ANGT turnyre. Emocijos buvo šokiruojančios – tai buvo didžiulė svajonė.
– Kiek laiko praleidai Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kaip vyko pasiruošimas?
- Į Dubajų atskridau kiek anksčiau – iš viso praleidau ten dvi savaites. Treniruotės buvo intensyvios – sportavome du kartus per dieną. Sužaidėme dvi draugiškas rungtynes: pirmose treneris patikėjo man lemiamą metimą – ir pavyko! Laimėjome vienu tašku. Antrose rungtynėse pradėjome sunkiai, bet vėliau perlaužėme žaidimą ir laimėjome 30 taškų skirtumu. Buvo labai smagu taip pradėti pasiruošimą.
– Komandoje buvo žaidėjų iš kelių skirtingų šalių. Kaip sekėsi įsilieti į kolektyvą?
- Iš pradžių buvo nedrąsu – visi nepažįstami, iš skirtingų šalių. Bet labai greitai perpratome vieni kitus – atrodė, lyg pažinotume jau seniai. Treniruočių metu gerai susikalbėdavome – vieni kalbėjo ispaniškai, kiti prancūziškai, bet visus jungė anglų kalba. Treneris kalbėdavo angliškai ir prancūziškai. Viešbutyje, per valgymus – visada būdavome kartu. Greitai tapome tikra komanda.
– Kokia buvo tavo dienotvarkė Dubajuje? Ar pavyko ir pamatyti miestą?
- Keldavomės anksti, pusryčiaudavome ir vykdavome į pirmąją treniruotę. Po jos – pietūs, poilsis ir antra vakarinė treniruotė. Rytinės treniruotės buvo techninės – metimai, deriniai, žaidybinės situacijos. Vakarinės – daugiau žaidybinės: 3x3, 4x4, 5x5 su įvairiomis taisyklėmis. Laisvo laiko nebuvo daug, bet vieną dieną nuvykome į Dubajaus prekybos centrą prie Burj Khalifa. Pastatai – įspūdingi, kvapą gniaužiantys. Vieną vakarą žiūrėjome Dubajaus vyrų komandos rungtynes – buvo smagu pamatyti vietinį krepšinį. Grįždami į viešbutį pamatėme ir naktinį Dubajų – jis tikrai įspūdingas.
– Turnyras baigėsi liūdnai – patyrei traumą. Kas nutiko ir kaip jautiesi dabar?
- Deja, antrose rungtynėse pasukau čiurną – nusileidau ant varžovo kojos. Skausmas buvo stiprus. Abu Dabyje buvome iškart nuvykę į ligoninę – ji atrodė kaip rūmai. Grįžęs į Lietuvą konsultavausi su Tornado KM mediku prof. L. Šiupšinsku ir nedelsdamas pradėjau reabilitaciją. Dabar jau jaučiuosi geriau ir noriu kuo greičiau grįžti į aikštelę.
– Stebėjai ir Eurolygos finalinį ketvertą. Kokie įspūdžiai?
- Pusfinalius teko praleisti, nes nespėjau grįžti iš ligoninės. Finalo dieną jau galėjau būti arenoje. Atmosfera – nepakartojama. Sėdėjome šalia „Olympiacos“ sirgalių – jų buvo labai daug, jie kūrė beprotišką emociją. Labiausiai įsiminė Mike James pasirodymas – man jis labai patinka, buvo įdomu jį stebėti finalinėse rungtynėse gyvai.
– Ką tau davė ši patirtis – kaip sportininkui ir kaip žmogui?
- Labai daug. Kaip krepšininkui – tai buvo galimybė augti, tobulinti techniką, greičiau priimti sprendimus ir dirbti komandoje. Kaip žmogui – ši kelionė išmokė prisitaikyti prie naujų situacijų, nepasiduoti ir vertinti kiekvieną žingsnį pirmyn. Taip pat tai buvo galimybė susipažinti su kitų kultūrų žaidėjais, išmokti bendradarbiavimo ir pasitikėjimo. Ši patirtis mane sustiprino visapusiškai.
