„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Arminas Vilkas: MVP titulas ir komandos pergalė – didžiausia patirtis jaunimo Eurolygoje
2025 sausis 21 d., antradienis
Sausio 17 – 19 d. Vokietijoje, Miuncheno mieste įvyko jaunių Eurolygos Next Generation kvalifikacinis etapas, kuriame sužibėjo ir „Tornado“ krepšinio mokyklos sportininkas – Arminas Vilkas (treneris Tomas Rakauskas), kuris ne tik tapo turo čempionu, bet ir buvo apdovanotas MVP (naudingiausiu žaidėjo – aut. past.) titulu.
Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U18 čempionate žaidžiančios Tornado KM – „Meistro kodas“ lyderis Arminas Vilkas į turnyrą buvo pakviestas dalyvauti kartu su Next Gen Miuncheno komanda, sudaryta iš talentingiausių Europos krepšininkų. Turnyre taip pat varžėsi graikai Tesalonikų Aris Midea , slovėnai Liublianos Cedevita Olimpija, vokiečiai Miuncheno FC Bayern, ispanai Madrido Real, juodkalniečiai Podgoricos SC Derby, ispanai Valencijos Basket ir italai Bolonijos Virtus Segafredo.
Kvalifikaciniuose etapuose vaikinai kovoja ne tik dėl etapo čempionų titulo, bet ir dėl kelialapio į finalinį jaunių Eurolygos turnyrą, kuris vyks kartu su vyrų Eurolygos finaliniu ketvertu.
- Arminai, statistiką matėme, rungtynes turbūt irgi stebėjo nemažai žmonių, bet labai įdomu, kaip jums pasisekė visiems taip greitai susižaisti, nes Next Gen Miuncheno komanda surinkta iš visiškai nepažįstamų jaunuolių?
- Mūsų komanda buvo sudaryta iš dešimties skirtingų tautybių žaidėjų, tačiau tai visiškai netrukdė sukurti puikios atmosferos. Nors kartu praleidome nedaug laiko – vos keturias treniruotes ir vienerias draugiškas rungtynes – bendrą kalbą radome labai greitai. Visi komandos nariai buvo draugiški, o svarbiausia – jautėsi, kad visi siekiame vieno bendro tikslo. Per tokį trumpą laiką mums pavyko tapti tikra komanda, ir tai, manau, buvo mūsų sėkmės pagrindas.
- Ką tau asmeniškai suteikė šis turnyras, ir kokią naudą matai iš galimybės žaisti su talentingais sportininkais iš skirtingų šalių?
- Turnyras man suteikė puikią progą įvertinti savo krepšinio įgūdžius, palyginus juos su talentingais žaidėjais iš įvairių Europos ir pasaulio šalių. Tai padėjo geriau suprasti, kokiose srityse esu stiprus, o kur dar reikėtų tobulėti. Manau, kad ši patirtis buvo nepaprastai vertinga ir motyvuojanti.
- Koks buvo įsimintiniausias momentas?
- Įsimintiniausias momentas buvo pergalė prieš Madrido „Real“. Tai buvo labai intensyvios rungtynės, kuriose visi atidavėme visas jėgas. Laimėti prieš tokią stiprią komandą buvo ne tik labai smagu, bet ir įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo savimi. Dar vienas įsimintinas momentas buvo, kai gavome progą stebėti Eurolygos rungtynes Bayern - Monaco iš „Adidas” ložės.
- Kaip apibūdintum savo patirtį šiame turnyre ir kuo jis išsiskyrė iš kitų?
- Patirtis šiame turnyre buvo tiesiog fantastiška. Renginys pasižymėjo itin aukštu lygiu – tiek organizacine, tiek sportine prasme. Visos sąlygos buvo idealios, o atstovaudami „Adidas“ prekinį ženklą jautėme, kad viskuo buvo puikiai pasirūpinta, tad galėjome susitelkti tik į žaidimą ir stengtis parodyti geriausią savo versiją. Turnyras išsiskyrė savo unikalumu – aukšto lygio komandos, įvairus jų žaidimo stilius ir netgi tarptautinė komandų sudėtis (dauguma žaidėjų buvo iš kitų šalių nei pačios komandos – aut. past.) padarė jį ypatingu. Kiekvienos rungtynės tapo įdomios ir savitos.
- Kokios buvo tavo emocijos, kai sužinojai, kad buvai pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju, ir ką tau tai reiškia?
- Kad būsiu išrinktas MVP, tikrai nesitikėjau, nes turnyre buvo daug žaidėjų, vertų šio apdovanojimo. Išgirdęs savo pavardę, akimirkai pasimečiau, nes tai buvo netikėta. Vis dėlto vėliau labai džiaugiausi – tai didelis asmeninis įvertinimas bei motyvacija tobulėti toliau. Tačiau tuo metu svarbiausia buvo ne individualus apdovanojimas, o tai, kad komanda laimėjo finalą. Bendras pergalės džiaugsmas buvo tikroji laimė, kurią sunku nupasakoti žodžiais.
Visą Armino pasirodymą Next Generation turnyre stebėjo ir vaikino treneris Tomas Rakauskas: „Labai geras jausmas matyti savo auklėtinį žaidžiant tokio lygio jaunimo turnyre. Smagu, kad Arminui pavyko išsikovoti vietą aikštelėje ir užsitarnauti trenerio pasitikėjimą. Jeigu pirmose dvejose rungtynėse dar taip labai išsiskirti nepavyko, nes ir rungtynės laimėtos dideliais skirtumais, treneris visiems padalina laiką po lygiai, tai jau rungtynėse dėl pirmos vietos grupėje prieš Madrido Real pavyko gerai įeiti į aikštelę, pataikyti ir tritaškį ir patikimai gintis. Todėl matyt treneris pasitikėjo ir laikė Arminą aikštelėje visą ketvirtą kėlinuką, kai sprendėsi, kas keliaus į finalą. Na o finalas jau buvo Armino rungtynės. Kaip sakė ir pats treneris po rungtynių, taip žaidžiančio Armino tiesiog negalėjo laikyti ant suoliuko. Jei apibendrinant visą turnyrą, tai tikrai pasimatė ir to universalumo kurio norisi vis daugiau. Buvo ir tritaškis, buvo žaidimo nugara į krepšį, veidu nuo tritaškio linijos prasiveržimą mačiau, taškų greitoje atakoje. Kaip visada tikrai patikimai kovojo dėl kamuolių ir saugojo lanką. Finale 5 blokuoti metimai puikiai tai parodo. Tikiuosi, kad šis turnyras ir asmeniniai įvertinimai pridės dar daugiau motyvacijos ir noro papildomai dirbti ir kasdien įrodinėti, kad tai ne vienadienė sėkmė.“
Neeiliniu įvykiu Armino gyvenime, be abejo, džiaugėsi ir jo tėvai: „Pirmiausia, Arminui gavus kvietimą, be abejo buvo džiaugsmas, nuostaba - viskas viename, aišku, kad labai smagu už savo vaiką, - sakė sportininko Mama. - Tada - kaip ir priklauso Mamai - seka rūpestis, o kaip čia viskas bus? Pirmą kartą skrido visiškai vienas, su persėdimu. Bet praėjo viskas absoliučiai puikiai ir gaudami iš Armino žinutes, kada kyla, kada jau vietoj - buvome ramūs. O kai jau pasiekė Miuncheną ir jį pasitiko organizatorių atstovai - tai jau buvo visiškai ramu. Prieš visus turnyrus, stovyklas - kas tai bebūtų - mūsų nuostata yra, kad sėkmė bus ar ne - tai reikia išnaudoti kaip pamokas, būti kaip kempinei, kuri sugeria visus patarimus, patirtis, pastabas ir visa kita. Ir Arminui, man atrodo, tai puikiai sekasi. Konkrečiai šio turnyro atveju, aš asmeniškai norėjau dviejų dalykų - kaip Armino vienas iš trenerių mėgsta sakyti "kad negadintų bendro vaizdo" ir, kad viskas praeitų be traumų. Mamiška? Galbūt, bet tikrai norėjau tik tiek. Kad pasisemtų patirties, žaistų drąsiai, parodytų, ką sugeba - tai čia jau kas be ko. Visas varžybas visa šeima kartu su Armino sese Vėja žiūrėjom nuo....iki, o Tėtis - tai po visko dar kelis kartus. Buvo labai smagu matyti, kad jam puikiai pavyko susižaisti su komandos draugais, tiko trenerio sistema. Džiaugėmės dėl kiekvieno metimo, bloko, rezultatyvaus perdavimo. Varžybų su Realu pabaigos emocijas Armino sesė net filmavo, kad galėtų parodyti grįžusiam broliui, kas darėsi namie. Palaikėm Arminą ne tik mes, bet labai didelis ratas artimų žmonių - pirmiausia abeji Seneliai ir Močiutės, tetos, dėdės, pusseserės ir pusbrolis, o kur dar visi draugai ir kiti giminaičiai. Finalas buvo kažkas tokio - sunkiai apsakoma ir žiauriai gera buvo matyti Armino lūžį, kai sekėsi beveik viskas, ko ėmėsi. Iš vakaro Tėtis dar savo jėgomis padarė priešininkų komandos „skautingą“ - tai jautėsi nors tiek pagelbėjęs per nuotolį. Ir tada pergalė, TOP5, MVP, interviu - "stojanti širdis" iš laimės ir džiaugsmo ašaros. Tikrai ne dėl MVP jis žaidžia krepšinį, nėra Arminas rekordų medžiotojas, bet kai einasi ir tiek pasiekia - aišku, kad labai labai smagu. Esu labai laiminga matydama, kaip jis pildo savo svajonę. Tai nėra lengvas kelias ir kuo toliau tuo lengviau nebus, nes kaip sako Armino Tėtis „kuo aukštesnis lygis – tuo daugiau darbo turi įdėti“. Bet, kai vakar grįžo miegojęs 3 valandas ir po stomatologės labai džiaugėsi, jog dar spės į treniruotę - tam nebereikia komentarų. Svarbiausia, kad sveikata nepavestų ir Dievas laimintų jo pasirinktą kelią“.
