EN

„Klausyk trenerio ir nepasiduok“: Europos U20 vicečempiono Armando pamokos ir įkvėpimas jauniesiems „Tornado“ krepšininkams

„Klausyk trenerio ir nepasiduok“: Europos U20 vicečempiono Armando pamokos ir įkvėpimas jauniesiems „Tornado“ krepšininkams
Liepos 12–20 dienomis Graikijos Heraklione vyko FIBA U20 Europos krepšinio čempionatas, subūręs stipriausias 16-os Europos šalių jaunimo rinktines. Tarp jų – Izraelio, Lenkijos, Ispanijos, Suomijos, Graikijos, Čekijos, Rumunijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Ukrainos, Serbijos, Prancūzijos, Islandijos, Slovėnijos ir, žinoma, Lietuvos komandos. 
Didžiuojamės, jog šios rinktinės garbę gynė ir Tornado krepšinio mokyklos auklėtinis Armandas Bancevičius (treneris Šarūnas Zablockis). Mūsų šalies rinktinė čempionate startavo nelengvai – grupės etape patyrė pralaimėjimus prieš Graikiją ir Čekiją, tačiau užėmė trečią vietą ir nuo aštuntfinalio pradėjo savo įspūdingą žygį. Lietuviai įveikė Lenkiją, ketvirtfinalyje nugalėjo Slovėniją, pusfinalyje pranoko Prancūziją ir tik finale nusileido Italijai. Lietuvai – sidabro medaliai, o Armandui – neįkainojama patirtis, kurią jis atsimins visą gyvenimą.

„Treniravomės intensyviai apie pusantro mėnesio, turėjom po kelias treniruotes per dieną. Man asmeniškai didžiausias iššūkis buvo sugrįžti į ritmą po traumos, nes buvau ilgam iškritęs iš treniruočių režimo. Pradžia buvo tikrai sunki, bet palaipsniui vėl pagavau tempą ir galėjau jaustis gerai aikštelėje“, – apie pasiruošimą pasakojo Armandas.
Pats krepšinio čempionatas – emocijų ir įtampos kupinas laikotarpis. Rinktinės marškinėliai – garbė, bet ir atsakomybė.
„Spaudimo iš esmės nejaučiau, bet finale jis atsirado. Visas turnyras vyko gana natūraliai, bet tą paskutinę dieną tikrai jautėsi, kad žaidžiam dėl kažko labai svarbaus“, – pripažino 2006 m. g. Tornado KM sportininkas.

Grupės etape lietuvių laukė tikras krikštas – rungtynės su šeimininkais graikais. Pilna salė sirgalių, triukšmas, spaudimas. 
„Žinojom, kad ateis pilna salė jų fanų. Buvom tam nusiteikę. Toks jausmas – geras, net motyvuojantis. Kai žaidi prieš minią, kuri palaiko ne tave, kyla noras juos nutildyti savo žaidimu“, – šypsodamasis kalbėjo Armandas.
Vienu sunkiausių varžovų Armandui pasirodė Prancūzija. Neatsitiktinai – būtent pusfinalyje lietuviai įveikė šią komandą.
„Prancūzai paliko stiprų įspūdį – labai fiziški, aukšti, stiprūs. Prieš juos žaisti buvo sunkiausia“, – prisiminė jis.
Savo geriausias rungtynes Armandas sužaidė ketvirtfinalyje su Slovėnija, pelnė 14 taškų ir surinko 14 naudingumo balų.
„Nieko ypatingo nenutiko – žaidžiau savo žaidimą. Sukrito keli metimai, pagavau ritmą. Daug apie tai negalvojau – svarbiausia, kad laimėjom. Komandinis tikslas – pirmoje vietoje“, – kukliai vertino pasirodymą jis.

Kalbėdamas apie pačią komandą, Armandas pabrėžė atmosferą ir ryšį tarp žaidėjų:
„Dauguma žaidėjų pažįstami dar iš anksčiau, todėl atmosferos kūrimas vyko natūraliai. Komandoje buvo gera nuotaika, palaikymas, vienybė. Visi vieni kitus stūmė į priekį.“

Finalas su Italija buvo kitoks. Pirmą kartą turnyre Armandas pajuto tikrą jaudulį.
„Tikriausiai tik prieš finalą pajutau stipresnį jaudulį. Labai norėjom laimėti. Ir tikrai tikėjom, kad galim tai padaryti.“
Deja, paskutinės rungtynės baigėsi pralaimėjimu. Emocijos – stiprios.
„Liūdesio buvo tikrai nemažai. Visi buvom nusiteikę laimėti prieš Italiją. Nemanau, kad jie buvo geresni. Po tokio pralaimėjimo buvo ašarų, buvo sunku. Bet praėjus šiek tiek laiko, supranti, kad vis tiek nužygiavom toli – parvežėm sidabrą Lietuvai.“
Paklaustas, kas labiausiai įsiminė iš šios patirties, Armandas nedvejodamas kalba apie komandą.
„Visa komanda – kaip vienas kumštis. Daug nuotykių, daug stiprių emocijų. Vienas kitą palaikėm, kovojom. Man tai labai daug reiškia.“

Ir nors šiandien Armandas atstovauja Lietuvai tarptautiniame lygmenyje, viskas prasidėjo nuo paprastų svajonių vaikystėje.
„Visada norėjau žaisti už rinktinę, kad ir kurių metų. Kai matai vyresnius draugus vilkinčius rinktinės marškinėlius, tai ir tau norisi eiti jų pėdomis. Džiaugiuosi, kad ši svajonė pildosi“, – sako jis.
Straipsnio pabaigoje Armandas nepamiršta ir tų, kurie dabar tik pradeda savo kelią "Tornado" KM treniruotėse:
„Linkiu visiems jauniesiems "Tornado" žaidėjams – visada klausyti trenerių, nepasiduoti, kai kažkas nepasiseka, o kiekvieną kliūtį priimti kaip motyvaciją. Treniruotės yra pamatas – jų nereikia praleisti, jose ir gimsta tavo ateitis.“

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie Armando kelio – treneriams Donatui Mikulevičiui, Modestui Gailiūnui, Šarūnui Zablockiui ir Pauliui Sugintui – už atsidavimą, kantrybę ir kiekvieną minutę, skirtą darbui su juo. Taip pat tariame ačiū tėvams, Ingridai ir Kęstučiui, kurie patikėjo „Tornado“ krepšinio mokykla ir čia leido Armandui augti – kaip sportininkui ir kaip žmogui.
Tikime, kad šis sidabras – tik gražios ir ilgos kelionės pradžia.

Nuotraukos: FIBA BASKETBALL