„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Armandas Bancevičius į NCAA nepramintais takais
2026 gegužė 28 d., ketvirtadienis
Nuo pirmųjų treniruočių Tornado krepšinio mokykloje iki NCAA universiteto JAV – Armandas Bancevičius savo kelią kūrė kantriai ir nuosekliai. Žingsnis po žingsnio augęs kartu su savo karta, įveikęs ne vieną sunkų etapą ir nepasukęs lengviausiu keliu, šiandien jis ruošiasi naujam gyvenimo etapui Amerikoje.
Dar būdamas jaunas Armandas sulaukė dėmesio iš stiprių Lietuvos krepšinio organizacijų, tačiau pasirinko likti ten, kur prasidėjo jo kelias – su žmonėmis, kurie juo tikėjo nuo pirmų dienų. Šis sprendimas tapo dar vienu įrodymu, kad svajones galima pasiekti ne tik garsiausiose sistemose, bet ir nuosekliai dirbant, pasitikint savo aplinka bei procesu.
Krepšininko kelionėje netrūko ryškių stotelių – MKL U18 A diviziono čempionų titulas, patirtys RKL ir NKL čempionatuose, NKL vicečempiono sezonas Vilkaviškio „Perlo“ ekipoje kartu su treneriu Šarūnu Zablockiu, etapas Kauno r. „Omega-Tauras-LSU“ komandoje ir sugrįžimas sezono pabaigoje pas trenerį, su kuriuo užsimezgė ypatingas ryšys.
Jau rugpjūtį Armandas išvyksta į JAV, kur atstovaus Tenesio universiteto Martine („The University of Tennessee at Martin“) komandai NCAA pirmenybėse bei pradės naują gyvenimo etapą studento ir sportininko kelyje.
Jau rugpjūtį išvyksti į Tenesio universitetą Martine („The University of Tennessee at Martin“). Žiemą buvai nuvykęs ten apsidairyti gyvai – papasakok, kokį įspūdį paliko universitetas ir visa NCAA aplinka?
– Kai žiemą buvau nuvykęs į universitetą, pirmas įspūdis tikrai buvo labai geras. Labiausiai nustebino visa infrastruktūra – nuo krepšinio salių iki atletinio rengimo bazių. Viskas labai profesionalu ir pritaikyta sportininkams. Jautėsi, kad universitetas daug investuoja į atletus ir jų tobulėjimą.
- Taip pat labai patiko visa NCAA aplinka – žmonių požiūris į sportą, disciplina, organizuotumas. Ten krepšinis yra labai svarbi universiteto dalis, todėl jautiesi vertinamas kaip sportininkas. Gyvensiu universiteto bendrabutyje kartu su kitais studentais ir komandos draugais, todėl manau, kad bus lengviau greičiau įsilieti į aplinką.
– Ar jau spėjai artimiau pabendrauti su treneriais? Kokį įspūdį paliko visa programos kultūra ir požiūris į žaidėją?
– Su treneriais jau teko nemažai bendrauti tiek nuotoliu, tiek gyvai apsilankymo metu. Labai gerą įspūdį paliko jų bendravimas ir požiūris į žaidėją ne tik kaip į sportininką, bet ir kaip į žmogų. Patiko, kad treneriai aiškiai žino, ko tikisi iš manęs, ir tuo pačiu parodo pasitikėjimą. Visa programos kultūra atrodo labai profesionali – daug dėmesio skiriama darbui, disciplinai ir nuolatiniam tobulėjimui.
– Tornado KM sportuoti pradėjai dar vaikystėje pas trenerį Donatą Mikulevičių pradinio rengimo grupėje. Vėliau buvo suformuota 2006 m. gimimo vaikinų komanda ir kartu nuėjote ilgą kelią – nuo sunkių etapų bei nepatekimo į A divizioną iki istorinio MKL U18 elitinio A diviziono čempionų titulo. Po to sekė RKL ir NKL patirtys. Per tą laiką buvai sulaukęs kvietimų prisijungti prie kitų stiprių krepšinio organizacijų. Kodėl pasirinkai likti Tornado krepšinio mokykloje ir toliau augti aplinkoje, kurioje pradėjai savo kelią?
– Per visą laiką tikrai buvo įvairių variantų ir kvietimų, tačiau pasirinkau likti Tornado, nes čia nuo pat pradžių jaučiau trenerių pasitikėjimą ir turėjau galimybę nuosekliai tobulėti. Su šita komanda praėjome labai daug – nuo sunkių etapų iki didelių pergalių. Manau, kad būtent tas ilgas kelias kartu užaugino mane tiek kaip žaidėją, tiek kaip žmogų. Dažnai jauni žaidėjai mano, kad norint pasiekti aukščiausią lygį būtina kuo anksčiau patekti į garsiausias sistemas. Tavo istorija rodo kiek kitokį kelią. Kiek tau svarbus buvo pasitikėjimas treneriais ir žmonėmis, kurie dirbo su tavimi nuo pat pradžių?
- Ar dabar, žvelgdamas atgal, jauti, kad priėmei teisingą sprendimą?
– Pasitikėjimas treneriais man buvo labai svarbus. Kai treneriai tiki tavimi net sunkesniais momentais, atsiranda daugiau motyvacijos dirbti ir nepasiduoti. Dabar, žvelgdamas atgal, tikrai jaučiu, kad priėmiau teisingą sprendimą likdamas Tornado krepšinio mokykloje ir pasitikėdamas čia dirbančiais žmonėmis. Čia gavau ne tik geras sąlygas tobulėti, bet ir sutikau žmones, kurie labai prisidėjo prie mano augimo.
– Kas, tavo manymu, bus sunkiausia išvykstant į JAV?
– Manau, sunkiausia bus priprasti prie gyvenimo toli nuo šeimos ir draugų, nes tai bus visiškai naujas etapas gyvenime. Taip pat reikės prisitaikyti prie kitokios kultūros, studijų anglų kalba ir didesnės konkurencijos. Tačiau į tai žiūriu kaip į galimybę augti ir išeiti iš komforto zonos. Manau, kad tokia patirtis labai augina žmogų.
Kokią studijų kryptį pasirinkai universitete? Kodėl būtent ją?
– Pasirinkau „Business / Managerial Economics“, nes norėjau srities, kuri domintų ne tik dabar, bet būtų naudinga ir ateityje po krepšinio karjeros. Man svarbu derinti sportą su mokslais ir turėti stiprų išsilavinimą.
– Kokius pagrindinius tikslus sau keli pirmiesiems metams NCAA?
– Pirmiausia noriu kuo greičiau prisitaikyti prie NCAA lygio ir įrodyti, kad galiu būti naudingas komandai. Taip pat noriu stipriai patobulėti fiziškai ir kaip žaidėjas apskritai. Manau, svarbiausia bus kasdienis darbas ir pastovumas. O pagrindinis tikslas – augti kaip žaidėjui ir kartu su komanda siekti kuo geresnių rezultatų.
– Ką norėtum pasakyti jauniesiems Tornado krepšininkams, kurie šiandien žiūri į tokius žaidėjus kaip tu ir svajoja apie savo kelią?
– Norėčiau pasakyti, kad nereikia skubėti ir lygintis su kitais. Svarbiausia – nuoseklus darbas, kantrybė ir tikėjimas savimi.
Nebūtina labai anksti atsidurti garsių vardų komandose, kad pasiektum savo tikslus. Jeigu tikrai myli krepšinį ir kasdien dirbi, galimybės ateina. Mano kelias tą tik parodo.
– Gal gali pažadėti, kad grįžęs į Lietuvą užsuksi į Tornado KM ir papasakosi vaikams, kaip atrodo tas svajonių NCAA gyvenimas iš arti?
– Žinoma, pažadu grįžęs į Lietuvą užsukti į Tornado KM, pabendrauti su vaikais ir pasidalinti savo NCAA patirtimi iš arčiau.
Visoje Armandо kelionėje nuo pirmųjų žingsnių krepšinio aikštelėje jį lydėjo tėvai – Ingrida ir Kęstutis Bancevičiai. Nuo pirmųjų metimų ir nesėkmių iki istorinio MKL U18 čempionų titulo bei vėlesnių vicečempionų Nacionalinėje krepšinio lygoje, jie buvo šalia kiekviename etape – ne tik palaikydami, bet ir patys būdami vieni aktyviausių sirgalių tribūnose. Šiandien jiems tai ypatingas gyvenimo momentas – išlydėti sūnų į kitą pasaulio pusę, į naują gyvenimo ir sporto etapą JAV, kur prasideda dar viena jo kelionės dalis.
– Turbūt sunku žodžiais apsakyti, kiek pasididžiavimo kelia Armandas ir jo nueitas kelias. Kas šiandien labiausiai džiugina, o kas galbūt labiausiai jaudina prieš išleidžiant jį į Ameriką?
– Iš tiesų labai didžiuojamės Armandu ir jo nueitu keliu. Smagu matyti, kiek daug darbo, pastangų ir atsidavimo jis įdėjo per visus tuos metus. Tačiau kartu suprantame ir tai, kad sporte niekada nebūna galutinai pasiekta – visada yra kur augti, tobulėti ir dar daugiau dirbti. Džiugina ne tik jo rezultatai ar galimybės, bet ir tai, kokiu žmogumi jis užaugo. O nerimo, išleidžiant į Ameriką, turbūt yra dėl visko – didelio atstumo, kitos kultūros, naujos aplinkos ir žmonių. Suprantame, kad nebus lengva, nes šalia nebus šeimos, artimųjų ir draugų. Labiausiai linkime, kad pirmieji metai būtų kuo sklandesni ir kad jis greitai rastų savo vietą. Tačiau kartu tikime, kad tokios patirtys labai augina žmogų.
– Jaunų sportininkų kelyje tėvų vaidmuo dažnai būna labai svarbus. Kai Armandas sulaukė kvietimų iš kitų stiprių krepšinio organizacijų, tikriausiai ne kartą visi kartu diskutavote, kokį kelią pasirinkti. Kaip tuo metu atrodė tas sprendimų priėmimo procesas ir kas jame buvo svarbiausia?
– Taip, kvietimų tikrai buvo ne vienas, ir natūralu, kad apie viską daug kalbėjomės šeimoje. Tačiau mes visada vertinome pastovumą, nuoseklumą ir pasitikėjimą. Tikėjome Tornado krepšinio mokykla, o jie tikėjo Armandu. Tornado mokykloje matėme viską, ko reikia jaunam žmogui augti – stiprią administraciją, profesionalius trenerius, gerą atmosferą ir žmones, kurie nuoširdžiai dirba savo darbą. Labai svarbi buvo ir bendruomenė – palaikanti, vieninga, tikra. Jautėme, kad Armandui čia gera augti ne tik kaip krepšininkui, bet ir kaip žmogui. Todėl sprendimas likti Tornado KM buvo natūralus ir paremtas pasitikėjimu.
– Net ir Armandui jau baigus mokyklą, jus vis dar dažnai galima sutikti Tornado rungtynėse palaikančius jaunuosius žaidėjus. Ką jums reiškia ši bendruomenė?
– Per tiek metų Tornado tapo daugiau nei tik krepšinio mokykla. Tai buvo antri namai. Čia užaugo ne tik Armandas – kartu augome ir mes kaip šeima. Todėl mums natūralu sugrįžti, palaikyti jaunuosius žaidėjus ir pabendrauti su žmonėmis, kurie daugelį metų buvo šalia. Smagu matyti naują kartą, jų emocijas, pergales ir norą tobulėti. Tornado bendruomenė mums reiškia labai daug – čia visada jautėme palaikymą, pagarbą ir žmogišką ryšį.
– Ką palinkėtumėte jaunųjų krepšininkų tėvams, kurie šiandien kartu su savo vaikais eina ilgą sportinį kelią – su pergalėmis, nusivylimais ir didelėmis svajonėmis?
– Pirmiausia palinkėtume pasitikėti organizacija ir treneriais, kurie dirba su jūsų vaikais bei perduoda jiems savo žinias ir patirtį. Taip pat labai svarbu palaikyti vaiką tiek po pergalių, tiek po nesėkmių, tačiau jo nekritikuoti. Suprantame, kad kartais tėvams tai būna sunkiausia. Labai svarbu nepamiršti, kad vaikas pats turi norėti žaisti, tobulėti ir siekti savo tikslų. Sportas neturėtų tapti tėvų neišpildytų svajonių įgyvendinimu. Kai vaikas žaidžia iš meilės tam, ką daro, tada ateina ir didžiausias augimas, ir tikras džiaugsmas.
