„TORNADO“ KREPŠINIO MOKYKLA Tornado KM – „Meistro kodas“: kelias nuo pirmųjų pralaimėjimų iki dviejų sidabrinių finalų
2025 gegužė 14 d., trečiadienis
Ilgas, vingiuotas ir nelengvas kelias – taip būtų galima apibūdinti Tornado KM - “Meistro kodas” vaikinų komandos kelionę nuo “Pirmojo iššūkio” iki paskutinio U18 čempionato. Vicečempionų titulas du metus iš eilės tik įrodo, kad nuoseklus darbas, stiprus charakteris ir bendras tikėjimas viena kryptimi veda į aukščiausią lygį. Apie šį kelią – nuo pirmų treniruočių iki paskutinio skambučio “Tornado” krepšinio mokykloje – kalbamės su treneriu Tomu Rakausku.
- Kaip prasidėjo šios komandos kelionė MKL A divizione? Ką labiausiai atsimenate iš tų laikų, kai jie buvo mažiukai?
- Kelionė netgi į A divizioną tikrai nebuvo lengva. Prisimenu, kad “Pirmojo iššūkio”grupėje užėmėme tik 3-ią vietą, buvo rungtynių netgi kai pralaimėjome daugiau nei 40 taškų ir buvo išjungta švieslentė. Pavykus prasibrauti į Top16 etapą, ten pralaimėjome visas tris rungtynes ir teko žaisti lemiamą seriją prieš Sostinės KM III komandą dėl patekimo į A divizioną. Pavyko juos nugalėti ir taip prasidėjo ta kelionė tarp stipriausių Lietuvos komandų. Jautėsi, kad turėsime gerą komandą, bet dauguma žaidėjų buvo vėlyvesnio brendimo ir atsilikome nuo savo varžovų savo galimybėmis.
- Kiek laiko jums užtruko išeiti į pirmąjį savo finalinį ketvertą? Ar prisimenate, kas pakišdavo koją atkrintamosiose, kad vis nepavykdamo ten prasibrauti?
- Jau iš karto po “Pirmojo iššūkio” jautėsi, kad per vasarą dėjome didelį žingsnį į priekį ir nors sezono pirmose rungtynėse net 52 taškais pralaimėjome Sostinės komandai, paskui turėjome tikrai gerą atkarpą, nemažais skirtumais nugalėjome visas tris komandas kurioms pralaimėjome “Pirmojo iššūkio” TOP16 etape ir sezono pabaigoje buvome 5-oje turnyro lentelės vietoje, kas jau leido kelti sau tikslus patekti į finalo ketvertą, bet, deja, sezonas buvo nutrauktas dėl Covid-19 pandemijos. Kitas sezonas taip pat buvo sutrumpintas dėl pandemijos, bet jau turėjome galimybę kautis dėl finalo ketverto ir eidami iš 6-os vietos susitikome su Šiauliais, kurie buvo treti. Pirmas rungtynes svečiuose pralaimėję 10-ies taškų skirtumu, namuose kovėmės iki paskutinės sekundės ir pralaimėjome 1 taško skirtumu, po grubios teisėjo klaidos, kai paskutinės atakos metu nebuvo užfiksuota pražanga prieš Dominyką, metusį iš trijų taškų zonos. U15 čempionate reguliariajame sezone užėmę 5 vietą, atkrintamosiose susitikome su V. Knašiaus krepšinio mokykla ir seriją pralaimėjome 1:2. U16 čempionatas buvo su labai daug traumų, nei vienų rungtynių nežaidėme pilnos sudėties ir užėmėme tik septintąją vietą reguliariajame sezone, kas lėmė, kad varžovais vėl tapo V.Knašiaus mokykla ir tais metais jau nepavyko jiems rimčiau pasipriešinti. Praėjusį 2023/2024 m. sezoną jau viskas klostėsi taip, kad nepatekimas į Final4 tikrai būtų buvęs didžiulis nusivylimas. Reguliariajame sezone užėmę antrą vietą 2:0 įveikėme septintais likusius Sostinės KM II vaikinus. Taigi tas kelias iki Final4 tikrai buvo ilgas ir sunkus. Žinome, kaip nelenva ten patekti ir labai vertiname, kad šiemet tai padarėme antrą kartą iš eilės.
- Pakalbėkime apie šių metų finalinis ketvertą - pusfinalyje užtikrintai įveikėte Vilniaus KM ekipą ir finale laukė tas pats varžovas kaip ir pernai Sostinės KM. Ką akcentavote vaikinams prieš rungtynes?- Po pergalės pusfinalyje nuotaikos tikrai buvo puikios, tikrai tikėjau savo komanda ir galimybėmis laimėti finale. Nesinorėjo, kad finalas būtų toks kaip pernai, kai visiškai jiems nepasipriešinome. Akcentavome jų pagrindinius žaidėjus, kur jų stipriosios pusės ir kaip prieš juos žaisti gynyboje. Žinojome, kad jei leisime jiems gerai pasijausti, bus labai sunku.
- Kas nutiko, kad buvo tokia sunki rungtynių pradžia?
- Tokiose rungtynėse svarbiausią vaidmenį vaidina tikrai ne kažkokios taktikos, bet mažos detalės ir noras bei energija su kuria išeisi į aikštelę ir kaip leisi varžovams žaisti. Leidome jiems pasijausti gerai. Patys nepataikėme kelių pirmų metimų, o varžovai sumetė viską. Pradėjus rungtynes 0:14 vaikinai tikrai sutriko ir tai jautėsi. Nebuvo užtikrintumo ir pasitikėjimo savimi. Atrodo, kad darėme viską atvirkščiai negu buvo kalbėta. Nutiko tai apie ką kalbėjau prieš rungtynes, kad varžovai žaidžia kaip ant sparnų, jeigu pajaučia silpnumą ir pabėga į priekį. Pirmoje pusėje jie įmetė 10 tritaškių, kas tikrai nėra lengva net ir mėtant laisvam. Bet kaip varžovui leidi žaisti, taip jis ir žaidžia ir viskam susidėjus turėjome 18 blogiausių minučių sezone ir minus 28 taškus.
- Po ilgosios pertraukos parodėte visai kitą veidą, kaip pavyko “užkurti” vaikinus rūbinėje?
- Nuotaikos įėjus į rūbinę tikrai nebuvo pačios geriausios. Žinau tuos vaikinus, jie tikrai turi gerus charakterius ir norą kovoti. Tikrai žinau, kad ir patys buvo nusivylę tuo, kaip viskas klostosi ir kad žaidžia toli nuo savo galimybių. Reikėjo tik jiems priminti, apie ką kalbėjome prieš rungtynes, kur varžovų silpnos vietos ir kaip tuo pasinaudoti. Įtikinti, kad jeigu tiek pralaimėjome pirmą pusę, tiek pat galime antrą pusę ir laimėti.
- Kova aikštelėje virė iki paskutinės atakos, deja, teko tenkintis vicečempionų titulu antrus metus iš eilės. Kas verda trenerio širdyje tuo metu?
- Jausmų yra tikrai daug ir visokių. Yra ir nusivylimo, kad buvome taip arti, bet nepavyko. Yra ir pasididžiavimo, kad 20 minučių atkarpą, nuo to momento kai atsilikinėjome 28 taškais, mes laimėjome 25 skirtumu ir likus 2 minutėms jau buvo tik vieno metimo rungtynės. Yra ir toks beviltiškumo jausmas, kad su šiais vaikinais šanso pasitaisyti jau neturėsiu. Bet turbūt stipriausias jausmas vis tik yra džiaugsmas, kad geriausią krepšinį žaidėme ir medalius laimėjome paskutinius du metus, kai jau ryškėja, kas nori būti krepšinyje ir toliau, kas turi tam galimybes ir pasiryžimo sunkiai dėl to dirbti.
- Tornado KM - 2007 - jūsų pirmoji karta su kuria dirbote nuo pradžios iki galo. Kokias pamokas pats gavote per tuos metus kaip treneris?
- Pamokų tikrai gavau daug. Kaip jiems sakau, kad po kiekvienos treniruotės jie turi išeiti geresni nei buvo, tą patį taikau ir sau. Stengiuosi, kad vaikinams treniruotėse būtų ir įdomu, ir tuo pačiu, kad tobulėtų. Po treniruočių stengiuosi pasižymėti kokie pratimai tiko, kokių gal geriau nenaudoti. Po kiekvienų rungtynių ne tik analizuoju žaidėjų klaidas, bet turbūt dar labiau analizuoju ir savo sprendimus, po pralaimėjimų pirmiausia galvoju, ką kaip treneris galėjau padaryti geriau, kad rezultatas būtų kitoks. Per tuos metus buvo daug įvairių situacijų liečiančių ir ne tik krepšinį, kur galbūt ir reikėjo pasielgti kitaip, bet tuo metu viskas atrodė kitaip.Svarbu iš to pasimokinti ir kitą kartą nedaryti panašių klaidų.
- Dar tik gegužės vidurys, ką veiksite su vaikinais toliau? Kokie tolimesni jūsų planai?
- Galime sakyti ir kitaip, kad jau yra gegužės vidurys ir liko vos kelios savaitės iki šių vaikinų išleistuvių “Tornado” krepšinio mokykloje. Kelias dienas atsipūtę po sunkaus sezono ir finalinio ketverto, vėl kibsime į darbus ir tobulinsime savo įgūdžius. Tikiu, kad vaikinai pamilę krepšinį ir toliau progresuos ir sieks savo svajonių. Ir pabaigai tikrai labai norisi padėkoti visai “Tornado” krepšinio mokyklai už galimybę šiems vaikinams tobulėti. Turbūt tik pabaigę mokyklą vaikinai supras, kokias puikias sąlygas jie turėjo. Norisi padėkoti ne tik treneriui Aivarui, kurio 2008 m. gimę vaikinai labai prisidėjo prie komandos pergalių, bet ir visiems mokyklos treneriams, pas kuriuos šie vaikinai pirmą kartą paėmė krepšinio kamuolį ir pamilo šį žaidimą. Šių paskutinių U18 sidabro medalių tikrai nebūtų be visų šių trenerių ir šis laimėjimas yra visos “Tornado” krepšinio mokyklos nuopelnas.
