MKL apžvalga: U15 - U13 komandų sėkmės receptai ir didžiausi iššūkiai
2024 vasaris 07 d., trečiadienis
Lietuvos moksleivių krepšinio lygos sezonas jau gerokai persirito į antrąją pusę, tad metas apžvelgti, kaip sekasi mūsų U15 - 13 komandoms A ir C divizionuose.
2009 m. A divizionas
Manto Lauraičio treniruojama ekipa šiemet “kaip ant sūpynių” - tai jie “įkanda” pernykščiams finalo ketverto dalyviams, tai atiduoda pergalę turnyrinės lentelės autsaideriams. Sužaidę 12 rungtynių (5 pergalės ir 7 pralaimėjimai), šiuo metu jie rikiuojasi aštuntoje turnyrinės lentelės vietoje. Galėtumėme sakyti, jog dėl kai kurių pralaimėjimų kaltos traumos ar ligos, tačiau savaitgalio rungtynės prieš principinį varžovą - “KM “Žalgirį” parodo, kad viskas tik galvose, nes pagrindinis komandos lyderis Lukas Lukošiūnas vis dar padeda ekipai tik nuo atsarginių žaidėjų suolelio, tačiau tai nesutrukdė padovanoti “Tornado” KM bendruomenei gražią pergalę.
- Treneri, žiūrint į komandos pasirodymą iki šiol, kokiais žaidimo aspektais, jūsų nuomone, žaidėjai pasižymėjo ir kur matote galimybes tobulėti?
- Turbūt svarbiausias akcentas, kuo pasižymėjo komanda - tai vienas kito palaikymas ir kai sekėsi, ir kai nesisekė. Palaikymas nepakito ir išliko tam pačiame lygyje. Tobulėti turime tikrai daug kur - nuo gynybos iki puolimo, sunku net ką tiksliai įvardinti. Bet vaikinai dirba ir stengiasi, tad tobulėjimas turi išryškėti ateityje, bent to tikiuosi.
- Keletas rungtynių vyko taškas į tašką ir buvo iškovotos tikrai saldžios pergalės. Kokios strategijos ar pagrindiniai veiksniai prisidėjo prie komandos sėkmės tokiose įtemptose rungtynėse?
- Nežinau, ką ir bepridurti - galbūt jau susiformavo šiokia tokia patirtis žaidžiant tokias rungtynes, kuomet viskas vyksta taškas į tašką, kas nėra blogai, bet man, kaip treneriui, norėtųsi, kad komanda kada nors pradžiugintų ir ramia pergale. Kol kas visas pergales iškovojome ne didesniu nei šešių taškų persvara.
- Komanda susidūrė su ne vienu sunkiu iššūkiu, pralaimėdama prieš kai kurias komandas dideliais skirtumais arba labai mažais. Kaip manote, kokie buvo pagrindiniai iššūkiai tose rungtynėse ir kaip komanda dirba, kad įveiktų panašius iššūkius ateityje?
- Svarbiausia, kad vaikinai patikėtų savo jėgomis ir suprastų, jog niekas kitas už juos nepadarys. Privalome nebijoti atsakomybės, nes kartais iš šono atrodo, kad tikimės, jog už mane kažkas kitas padarys, o aš tiesiog praplauksiu pasroviui. Taip nebūna - jei nori tapti geru ir aukšto lygio žaidėju - privalai nebijoti prisiimti atsakomybės tiek pergalių, tiek pralaimėjimų atvejais. Taip pat reikia suprasti, jog kiekvieno trenerio kritika ar pastabos yra ne tam, kad žaidėjui pakenkti, o atvirkščiai - atidengti jo potencialą ir parodyti galimybes. Kai tą suprasime - tie rezultatai, kuomet pralaimima dideliais skirtumais, sumažės ar visai išnyks, o žaidėjai taps geresniais ir labiau savimi pasitikinčiais.
- Kaip prognozuojate antrojo rato rungtynes? Ar tikite, kad galite iškovoti daugiau pergalių ir pakilti turnyrinėje lentelėje į palankesnę vietą atkrintamosioms varžyboms?
- Dabar į lentelę nėra ko žiūrėti - turime žaisti vienas rungtynes po kitų, o tada galėsime pasižvalgyti į lentelę, ką ten nuveikėme. Noriu, kad antrame rate eitume į kiekvienas rungtynes pasiryžę jas laimėti, o ne rinktis varžovus ir spręsti su kuriais žaisime iš visų jėgų, o su kuriais atsipalaiduosime. Tikiu savo komandos galimybėmis.
Tornado KM II
2009 m. C divizionas
Tornado KM II komanda šiemet pergalėmis nedžiugina. Manto Lauraičio treniruojami vaikinai laimėjo vos vienas rungtynes ir, deja, devynis kartus turėjo pripažinti varžovų pranašumą.
- Treneri, komanda turėjo nemažai rungtynių, kurios baigėsi nedideliu skirtumu. Į ką labiausiai kreipiate dėmesį treniruodamiesi, kad tokiuose susitikimuose komandos rezultatai atkakliose rungtynėse būtų geresni?
- Į tai, jog tiesiog privalome labiau pasitikėti savo jėgomis - nesame tokie prasti, kokius rezultatus demonstruojame. Net neabejoju, jei komandos žaidėjai tiesiog labiau pasitikėtų savimi, tai ir metimai daug geresniu procentu įkristų, tiek ir pergalių - pralaimėjimų balansas būtų daug aukštesniame lygyje. Dabar yra kaip yra - labai tikiuosi, kad ateityje “pramušime” nepasitikėjimo šydą.
- Su kokiais iššūkiais komanda susiduria žaisdami prieš labai stiprius varžovus ir kokių esminių dalykų išmokstama iš šių rungtynių, kad komanda žengtų į priekį?
- Žaidžiant su stipriais varžovais visada išryškėja silpnosios tavo vietos, kurias tarsi pirštu parodo varžovas. Turint tinkamą požiūrį į tai, gali suprasti, jog kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka ir kelias į ateities pergales. Svarbu suprasti, ko galima išmokti iš pralaimėjimų ir ką mokytis ar tobulinti, jog pasivytum stipresnį už save.
- Kad sezonas būtų sėkmingas, labai svarbu išlaikyti nuoseklumą. Kaip komanda dirba siekdama nuoseklumo ir ar yra įgyvendinamos konkrečios strategijos pasikartojančioms problemoms spręsti?
- Labai džiaugiuosi šių metų vaikinų lankomumu treniruotėse - tikrai visi dirba ir stengiasi jų metu - čia svarbus dalykas siekiant nuoseklumo. Kartojimas - mokslų motina, jei darome tas pačias klaidas rungtynių metu, jas sprendžiame kartodami tuos pačius pratimus treniruotėse, kurie padeda išgyvendinti šias klaidas. Paslapčių nėra.
- Individualaus žaidėjo tobulėjimas dažnai yra pagrindinis komandos sėkmės veiksnys. Ar yra konkrečių žaidėjų, kurie per sezoną pademonstravo pastebimą augimą ar puikius pasirodymus?
- Galiu paminėti visus žaidėjus - visi jie padarė kažkokia pažangą lyginant su ankstesniais metais. Galbūt išskirčiau Tomą Zakarevičių, kuris padarė didelę pažangą - galbūt šiuo metu atsilieka savo fiziologine branda nuo bendraamžių, bet turiu nuojautą, kad ateityje, galbūt, papildys ir pirmosios komandos sudėtį. Taip pat Ugnius Ruokis žaidžia stabiliai, tik norėčiau, kad jis labiau pasitikėtų savimi ir galbūt irgi pravers pirmosios komandos duris. Reikia tik dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.
Tornado KM - “Fudo”
2010 m. A divizionas
Aivaro Grigaliūno treniruojama 2010 m.g. ekipa šiemet sužaidusi 15 rungtynių, gaila, tik 4 kartus šventė pergales. Kol kas turnyrinėje lentelėje Tornado KM - “Fudo” dalijasi 8 - 10 vietas ir, deja, turi suktis be komandos “dirigento” Jorio Asinausko. Vis tik, tikėkimės, vaikinai susivienys, užkamšys spragas, kurios atsirado dėl laikino Jorio iškritimo ir antrasis ratas bus sėkmingesnis, leisiantis vaikinams praverti atkrintamųjų etapo duris.
- Treneri, komanda sezono metu susidūrė su labai stipriais varžovais. Ką teigiamo galima pasisemti iš šių rungtynių?
- Patirties. Žaidžiant su stipriomis komandomis galime daugiausia pasitempti ir žinoma labiausiai matosi klaidos, ties kuo labiausia reikia dirbti.
- Buvo kelios rungtynės kur arba laimėjote vos kelių taškų skirtumu, arba nusileidote varžovams vos per kelis metimus. Kaip komanda sugeba išlikti ramiais tokiose įtemptose situacijose ir kokios strategijos įgyvendinamos siekiant užsitikrinti pergales apylygėse rungtynėse?
- Dažniausia akcentuojama yra gynyba. Geri epizodai gynyboje prideda pasitikėjimo ir puolime. Aišku, lygiose rungtynėse daug lemia ir sėkmė bei psichologija.
- Individualus žaidėjo indėlis yra labai svarbus komandos sėkmei. Ar galite išskirti kokius nors išskirtinius pasirodymus arba žaidėjus, kurie nuolat teigiamai prisidėjo prie komandos pasirodymo?
Kiekvienas Žaidėjas prisideda prie komandos pergalių. vieni daugiau taškais, kiti gera gynyba. Dažnai žaidėjams pabrėžiu, kad krepšinyje yra ne tik taškai, ir kad daugiau žaidimo minučių galima gauti gera gynyba, gera kova dėl atšokusių kamuolių ir.t.t.
- Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduriate šiame sezone?
Nuo daug komandų atsiliekame fiziologine branda, tad su tomis ekipomis mums sunku žaisti. Tiek puolime stringame, tiek gynyboje sunkiau apsiginti pries fiziškai stipresnius varžovus . Nors kiekvieną kartą akcentuoju, kad reikia žaisti drąsiai, nebijoti, stengtis nepasiduoti. Labai tikiuosi, kad greitu metu pasivysime varžovus fiziologinė branda ir vaikinai įgys didesnį pasitikėjimą ir natūraliai atsiras daugiau galimybių iškovoti pergalių. Dabar palinkėčiau kantrybės ir dirbti daugiau nei kiti bei daugiau domėtis krepšiniu.
2010 m. C divizionas
Emilijaus Petrausko komanda šiemet džiugina mus savo gerais rezultatais ir likus sužaisti vos vienerias reguliariojo sezono rungtynes, drąsiai galime sakyti, kad vaikinai jau peržengė atkrintamųjų slenkstį.
- Šiame sezone jūsų komandai sekasi visai neblogai, lyginant su pernai, kai per visą sezoną iškovojote tik 2 pergales. Kaip manote, kokia pagrindinė sėkmės priežastis?
- Vienos išskirti negalėčiau, nes jų buvo keletas. Pirmiausia - tai aiškus tikslas ir jo siekimas. Prieš sezoną su vyrukais turėjome rimtą pokalbį, išsikėlėme sau patys tikslą - patekti į atkrintamąsias, o kad tai padarytumėme reikia sunkiai ir nuosekliai dirbti treniruočių metu. Panašu, kad žaidėjai pradėjo suprasti, kad tik sunkiu darbu ir noru viskas ateis, tikrai džiugina treniruočių lankomumas ir noras tobulėti. Antra - tai pasikeitęs branduolys ir nauji lyderiai su kiekvienomis rungtynėmis. Pernai turėjome du ryškius komandos lyderius, kurie sunkiu darbu užsitarnavo būti pirmoje rinktinėje. Komandoje pasikeitimų tikrai buvo, tačiau atėjo ir naujokų, kurie ne tik neišbalansavo komandos, bet ir dar labiau sustiprino. Pavyzdžiui, Žygimantas Bočkus tapo vienas iš komandos lyderių ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.
- Keliose rungtynėse vyko labai atkakli kova. Kaip komanda palaiko pozityvią dvasią tokiose apylygėse rungtynėse ir kokie komandinio darbo aspektai yra akcentuojami siekiant pagerinti komandos pasirodymus?
- CHARAKTERIS. Labai dažnai kartoju vaikinams, kad nesvarbu koks rezultatas - pliusas ar minusas, reikia kovoti iki galo. Šį sezoną turėjome tikrai nemažai rungtynių, kur komanda atsilikinėjo dviženklių taškų skirtumu, tačiau vis kartodavau, kad neturime pasiduoti, kad rungtynės trunka 40 minučių ir, kad visko gali būti, tik reikia parodyti norą ir charakterį. Todėl, manau, tai ir padėjo laimėti nemažai atkaklių kovų šį sezoną prieš tikrai stiprias varžovų komandas.
- Ar yra kokių nors išskirtinių pasirodymų ar individualių žaidėjų pokyčių reguliariajame sezone, kuriais norėtumėte pasidžiaugti?
- Norisi paminėti ir pasidžiaugti jais visais, nes tikrai visi padarė nemažą pažangą į priekį nuo praėjusio sezono. Tikrai džiaugiuosi Mato Romo Kupsto noru gynyboje, vyrukas kiekvienuose varžybose dengia priešininkų lyderius ir tai daro gana gerai ir yra tikras galvos skausmas jiems. Taip pat kapitono Luko Krunglevičiaus ir Džiugo Bandzos duetu ir lyderyste aikštelėje svarbiomis akimirkomis. Kaip ir minėjau, visi padarė pažangą, tačiau sezonas dar nebaigtas, o tikslas dar nepasiektas, todėl norėčiau palinkėti savo vyrukams ‘’neužsisvajoti’’ o dirbti ir tobulėti toliau.
Tornado KM I - “Sharp”
2011 m. A divizionas
Donato Mikulevičiaus treniruojama Tornado KM - “Sharp” sėkmingai keliauja ir šiame sezone. Pernykščiai Lietuvos čempionai demonstruoja puikų žaidimą ir kol kas jų sąskaitoje vos vienas pralaimėjimas ir 15 pergalių.
- Treneri, komanda demonstravo nuolatinį dominavimą viso sezono metu. Kas labiausiai prisidėjo prie ekipos sėkmės?
- Kaip laimi galima sakyti, kad visas treniruočių procesas - atletinio rengimo treniruotes, sporto psichologas ir, aišku, vaikų noras tobulėti. Sunku, ką ir pasakyti. Dabar tik sezono vidurys, tai nieko nereiškia. Reikia dirbt kryptingai ir sunkiai, po sezono žiūrėsim kokia bus ta sėkmė iš tikrųjų.
- Rungtynės su V. Knašiaus KM I ir Sostinės KM II – EMSI buvo labai įtemptos. Kaip komanda prisitaikė prie skirtingų varžovų keliamų iššūkių?
- Su knašiukais neprisitaikėm, nes atpratę buvom nuo tokių įtemptų rungtynių, o kitas dalykas - per daug “užriestos nosys” irgi savo padaro. Einant į aikštelę reikia nusiteikti žaisti, o ne rašyti skaičiukus savo galvoje prieš rungtynes. Tokiame amžiuje skirstyti varžovų negalima. Jei nori būti krepšininku, į kiekvienas rungtynes turi ateiti kaip į šventę ir jose palikti visą save. Kas liečia rungtynes prieš Sostinės KM, jie buvo labai motyvuoti - atėjo ir davė mums į kaulus. Gerai, kad šįkart išnešėm sveiką kailį, bet šitas pamokas reikia išmokti, nes lemiamu momentu pralaimėjus tokias rungtynes, gali nusibraukti visa gera sezono pradžia.
- Komandos pasirodymas tikrai yra subalansuotas, įvairiose rungtynėse didžiausią indėlį įneša keli žaidėjai. Ko labiausiai pasigendate iš tų žaidėjų, kurie demonstruoja ne tokius aukštus statistinius rodiklius? Galbūt jų darbas aikštelėje toks pats svarbus, tačiau tai neatsispindi asmeniniuose rezultatuose?
- Šiai dienai turim fiziškesniu jaunuolių, kas įtakoja viską šiai dienai, bet nenuvertinčiau kitų. Jie taip pat prisideda prie tų pergalių. Gal statistinėse grafose šiai dienai nesimato, bet procese yra reikalingi. Vaikinai tikrai sunkiai dirba ir ateis diena, kai jie pavys savo fizinėmis galimybėmis kitus ir galės svariau prisidėti.
- Ar yra konkretūs tikslai ar dėmesio sritys, į kurias koncentruojatės, kai komanda ruošiasi būsimoms rungtynėms?
- Šiai dienai nėra. Esame dar viename iš pradinių etapų ir dirbam nuosekliai, nešokinėjam. Viskas ateis palaipsniui, darom tai ką darom, ką geriausiai sugebame ir, tikimės, naujai išmoktus dalykus geriau įtvirtinti ateityje.
Tornado KM II
2011 m. C divizionas
Kol kas geriausius rezultatus C divizione demonstruojanti Aido Kuzminsko ekipa šiame sezone “šluoja” visus varžovus nuo kelio! Iki reguliariojo sezono pabaigos vaikinams liko sužaisti vos dvejas rungtynes ir prasidės atkrintamųjų etapas.
- Treneri, komanda šiemet tikrai žaidžia įspūdingą sezoną C divizione. Kaip vertinate komandos progresą nuo sezono pradžios ir kokie veiksniai prisidėjo prie sėkmės?
- Progresas tikrai jaučiasi, ypatingai gynyboje bei greitajame puolime. Mano manymu, didžiausias veiksnys - grįžę bei naujai prie komandos prisijungę vaikai, kurie ne vien tik tiesiogiai geru žaidimu, bet įnešdami konkurencijos, skatina pasitempti ir kitus. Tikėkimės, kad tokie džiuginantys rezultatai išliks iki sezono pabaigos.
- Turėjote keletą rungtynių, kurias laimėjote, tačiau ne tokiu dideliu skirtumu. Su kokiais iššūkiais susiduriate tokiose rungtynėse ir kaip vaikams sekasi išlikti susikoncentravusiems tokiose įtemptuose susitikimuose?
- Šį sezoną šiek tiek trūksta atkaklių rungtynių, vaikai pripratę nesunkiai laimėti, tad iškilus sunkumams susiduriam su lengva panika. Labai pagelbėja turnyrai kitose šalyse, kur vaikai šiais metais turėjo daug atkaklių rungtynių, tad tikėkimės atėjus lemiamoms kovoms - būsim pasiruošę.
- Daugumoje rungtynių individualūs pasirodymai suvaidino lemiamą vaidmenį. Kas šiemet įdeda didžiausią indėlį į komandos pasirodymą?
Sunku išskirti vieną. Turime stiprų branduolį, vieni daugiau įmeta taškų, kiti gerai dirba gynyboje, bet šiais metais turime du išreikštus lyderius - Deividą Daugėlą bei Vijų Vyšniauską
- Liko vos dvi rungtynės iki reguliariojo sezono pabaigos ir prasidės atkrintamųjų etapas. Kaip esate nusiteikę, ar jau žinote, kas galimai bus jūsų varžovai?
- Skaičiuojam, žiūrim, bet kituose pogrupiuose dar nėra aiškios galutinės pozicijos, tad stebim, kaip viskas klostysis ten. O nusiteikę esame gerai! Tikime savo jėgomis ir su gera bei darbinga nuotaika laukiame atkrintamųjų