U18 Europos čempionato patirtys: Tornado KM krepšininkas Arminas Vilkas apie kovas, nusivylimą ir motyvaciją
2025 rugpjūtis 13 d., trečiadienis

Liepos 26 – rugpjūčio 3 d. Lietuvos jaunių U18 rinktinė dalyvavo Europos čempionate, vykusiame Serbijoje. Ne vienas tikėjosi, jog šie vaikinai grįš su medaliais, tačiau krepšinyje kamuolys apvalus – vienos nesėkmingos rungtynės gali pakreipti visą čempionato eigą.
Grupės etape lietuviai sėkmingai įveikė varžovus ir aštuntfinalyje stojo į kovą su Latvijos rinktine. Deja, „broliukai“ buvo nusiteikę itin kovingai ir ketvirtfinalio bilieto mūsiškiams neatidavė. Po atkaklios kovos lietuviams teko susitaikyti, kad aukščiausia pasiekiama vieta turnyre – devinta. Šį tikslą pavyko įgyvendinti.
U18 rinktinėje žaidė ir Tornado KM trenerio Tomo Rakausko išugdytas krepšininkas Arminas Vilkas, kuris vidutiniškai aikštelėje praleisdavo 12 minučių, pelnydavo 6 taškus, atkovodavo 2,6 kamuolio ir fiksuodavo 9,6 naudingumo balo vidurkį. Sugrįžus į Lietuvą, leidome jam kiek atsikvėpti, bet vis tiek pasikalbėjome apie pasiruošimą, čempionato įspūdžius bei ateities planus.

- Pasiruošimas buvo gana įtemptas – daug treniruočių, pora draugiškų turnyrų, nemažai kelionių. Per trumpą laiką reikėjo susižaidimo, kad taptume tikra komanda. Treniruotės buvo intensyvios, nemažai dėmesio skirta taktikai ir fiziniam pasirengimui, nes čempionate viskas vyksta labai greitu tempu. Tokios stovyklos visada pareikalauja nemažai jėgų, bet jos būtinos, kad komanda į aikštę išeitų pasirengusi kaip vienas kumštis.
– Kaip jautėsi gyventi ir treniruotis kartu su visa rinktine čempionato metu? Ar buvo kokių nors iššūkių kasdienybėje?
- Gyventi kartu su rinktinės draugais man visada yra malonu – esame kaip viena šeima, nuolat palaikome vieni kitus. Tačiau čempionato dienotvarkė būna labai intensyvi: treniruotė, rungtynės, atsistatymas – ir taip beveik kasdien. Pasiruošimo etape vienas didžiausių iššūkių buvo draugiškas turnyras Prancūzijoje, kur tvyrojo net 39 laipsnių karštis. Tokiu oru ne tik sportuoti, bet ir ilsėtis buvo nelengva, todėl reikėjo rasti būdų, kaip greitai atsigauti ir išlaikyti energiją.

- Stengiausi maksimaliai padėti komandai per tas minutes, kurias gavau aikštėje – tiek puolime, tiek gynyboje. Kai nežaisdavau, labai aktyviai palaikydavau komandos draugus nuo suolo. Man svarbiausia buvo prisidėti prie bendro rezultato, nepriklausomai nuo to, ar esu aikštėje, ar už jos ribų.
– Grupės etape komanda pasirodė gerai, tačiau aštuntfinalyje teko pripažinti latvių pranašumą. Kas, tavo nuomone, lėmė šį pralaimėjimą?
- Tai buvo skaudus pralaimėjimas, nes tikėjomės žengti toliau. Manau, dalis žaidėjų galbūt neįvertino varžovų, o kiti, pamatę, kad latviai gali žaisti lygiaverčiai, šiek tiek sutriko. Latvių komanda tą dieną pataikė daug sudėtingų metimų, buvo agresyvesnė, labiau norėjo pergalės. Jie tiesiog sužaidė labai geras rungtynes, o mums pritrūko kelių svarbių detalių.
-Po pralaimėjimo latviams komanda galėjo kovoti tik dėl 9 vietos. Kaip pavyko susikaupti ir motyvuotis tokiomis aplinkybėmis?
- Lengva nebuvo, nes visi turėjome didesnius tikslus. Tačiau supratome, kad privalome užbaigti čempionatą garbingai ir parodyti, jog galime daugiau, nei rodo galutinė vieta. Tokiose situacijose svarbiausia yra komandos garbė ir noras iškovoti kuo aukštesnę poziciją.
– Kaip ši patirtis Europos čempionate prisideda prie tavo asmeninio ir sportinio augimo?
- Tokie turnyrai labai aiškiai parodo, kur esi stiprus, o kur dar reikia pasitempti. Žaidžiant prieš geriausius savo amžiaus krepšininkus Europoje, kiekviena klaida kainuoja daug, todėl mokaisi greitai prisitaikyti. Tai – neįkainojama patirtis, padedanti augti kaip žaidėjui ir kaip žmogui.
– Kokie tavo planai po čempionato?
- Pirmiausia – poilsis, nes sezonas ir pasiruošimas buvo tikrai įtempti. Vėliau grįšiu į treniruotes, daug dėmesio skirsiu silpnųjų vietų stiprinimui ir fizinei formai. Noriu pasiruošti naujam sezonui taip, kad galėčiau dar labiau prisidėti prie savo komandos sėkmės.