Tornado KM - 2011 sezono finišas su vertingomis pamokomis
2025 gegužė 07 d., trečiadienis


Apie visą sezoną kalbėjome su treneriu Donatu Mikulevičiumi.
- Kaip apibūdintumėte šį sezoną – kas labiausiai džiugino, o kas kėlė daugiausia iššūkių?
- Šis sezonas nebuvo toks, kokio tikėjomės, tačiau jame buvo ir gerų akimirkų. Turėjome tikrai gerai sužaistų rungtynių, kuriose komanda demonstravo savo potencialą. Vis dėlto jau sezono viduryje pasimatė pirmieji signalai, kad kai kuriems žaidėjams ima stigti kasdienio užsispyrimo, motyvacijos ir noro dirbti pilnu pajėgumu. Po Naujųjų metų darėsi vis sunkiau įkvėpti komandą nuosekliam darbui – užmigimas ant laurų pamažu virto didžiausiu sezono iššūkiu. Kalbėjome apie tai ne kartą, tačiau, akivaizdu, kad man, kaip treneriui, šioje situacijoje pritrūko tinkamų sprendimų ir ryšio su komanda.

- Pagrindinė problema – psichologija. Varžovai buvo šiek tiek nuvertinti, o kai sulaukdavome rimtesnės kovos, mums būdavo sunku į ją atsakyti. Tokios įtampos ir spaudimo rungtynės daugeliui žaidėjų buvo nauja patirtis, prie kurios dar nesame įpratę. Šį sezoną susidėjo daug veiksnių, kurių galbūt neįvertinome laiku, todėl ir rezultatas toks, koks yra. Reikia pripažinti ir tai, kad Kretingos komanda – tikrai stipri, puikiai paruošta trenerio. Nors reguliariajame sezone abu kartus juos įveikėme, buvo aišku, kad atkrintamosiose jie bus pasiruošę maksimaliai. Galbūt patys tikėjomės lengvesnės kovos, ir tai atsisuko prieš mus.
- Kokius svarbiausius žingsnius žaidėjai padarė savo tobulėjimo kelyje šį sezoną – tiek individualiai, tiek kaip komanda?
- Atvirai kalbant, šį sezoną progresas nebuvo toks, kokio tikėtasi – kai kuriais atvejais net matėsi žingsnis atgal. Tačiau tokiame amžiuje tai nėra neįprasta. Vaikai bręsta skirtingu tempu, ir natūralu, kad tai pradeda turėti didelę įtaką tiek fizinei, tiek emocinei jų būklei. Jei anksčiau kai kurie žaidėjai išsiskyrė stiprumu ar greičiu, dabar skirtumai susilygino ir žaisti tokį patį krepšinį kaip anksčiau tampa gerokai sunkiau. Tačiau tai ir yra sporto kelias – ne visada einama tik aukštyn. Svarbiausia, kad tiek žaidėjai, tiek aš pats suprastume, ką galime padaryti geriau ir kaip iš šios patirties pasimokyti.

- Pamokas gavau dar sausio mėnesį – tik prireikė laiko, kad jas įsisavinčiau. Vadinas, ne viską padariau taip, kaip reikėjo, ir šioje vietoje tenka prisiimti atsakomybę pačiam. Kitam sezonui ruošiuosi jau dabar – bus naujų elementų, bus korekcijų plane, nes kiekviena tokia patirtis yra proga augti ir man kaip treneriui.
- Kaip manote, kaip žaidėjai priėmė šį pralaimėjimą? Ar tai taps jiems papildoma motyvacija kitiems metams?
- Tikiuosi, kad taip. Sezono metu buvo daug pamokų, kurios liko neišmoktos, tad dabar labai svarbu, kad žaidėjai suprastų: jei to nepriimsi rimtai, krepšinyje gali būti labai sunku. Kiekvienas turėtų sau atsakyti, ko siekia ir kiek yra pasiryžęs atiduoti dėl komandos. Artimiausias tikslas – tobulinti individualius įgūdžius ir fiziškumą. Netrukus pasikeis ir kamuolio dydis, žaidimo tempas, tad laukia didelis pasiruošimo etapas. Kuo anksčiau pradėsim, tuo stipresni grįšim. Sezonas parodė, kad gyvenimas praeitimi, geresnės ateities nekuria.