Kelias iki ketvirtfinalio: Tornado KM – "Metga" dovanojo emocijų kupiną sezoną

2025 gegužė 26 d., pirmadienis

Savaitgalį finišavo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) vaikinų U16 (gim. 2009 m.) čempionatas. Tornado KM – „Metga“, vadovaujama trenerio Manto Lauraičio, sezoną užbaigė ketvirtfinalyje, parodydama kovotojų charakterį ir tikrą komandinę dvasią. Nors kelialapis į atkrintamąsias varžybas buvo iškovotas paskutinėmis akimirkomis, vaikinai nustebino ne vieną – sirgaliams padovanojo daug įsimintinų emocijų ir net sugebėjo įkąsti būsimiesiems Lietuvos čempionams – Vilniaus KM komandai.

Pasibaigus sezonui – mintimis apie jį pasidalino komandos treneris Mantas Lauraitis.

- Kaip vertinate visos komandos tobulėjimą šį sezoną – kur labiausiai paaugote kaip žaidėjai ar kaip komanda?

- Dviprasmiškai - atrodo kažkur pasistūmėjome į priekį, bet kitur - likom ten pat. Žinoma, tiek sportuojant ir žaidžiant, vis tiek patobulėjome, bet norėtųsi geresnių sprendimų priėmimo aikštelėje, vadinamo krepšinio IQ, spartesnio tobulėjimo. Tuomet labiau ir rankos atsirištų visiems, ir aikštelėje užtikrinčiau jaustumėmes. O labiausiai patobulėjome, sakyčiau, atletinėmis savybėmis. Žinoma, brendimas, vystosi jaunuolių kūnai, bet labai norėtųsi padėkoti atletinio rengimo treneriui Pauliui Sugintui už puikų ir nuoseklų darbą su komanda jau ne vienerius metus. Jo įdirbis su komanda tikrai labai jaučiasi.

- Kokie buvo didžiausi iššūkiai šio sezono metu – tiek aikštelėje, tiek už jos ribų?

- Didžiausi iššūkis šiemet aikštelėje buvo išlikti sveikiems, o už jos ribų - prioritetų susidėliojimas vardan bendro tikslo. Į detales nesileisiu, bet būtina paminėti, jog šiemet bendras treniruotes, kuomet visi sveiki ir/ar neišvažiavę turėjom gal 5 ar 6 kartus. Tai daug ką pasako, nes sezonas trunka beveik 9 mėnesius, tad išlaikyti nuoseklų treniruočių procesą buvo sudėtinga. Džiaugiuosi, kad antros komandos nariai ištiesdavo ranką, kai būdavome aplūžę, kad bent padėtų pirmai komandai palaikyti patį procesą.

- Kas, jūsų nuomone, lėmė, kad nepavyko užimti aukštesnės vietos turnyrinėje lentelėje po reguliariojo sezono?

- Ligos, traumos ir sėkmės trūkumas. Šiemet tik du žaidėjai sužaidė visose rungtynėse - tad tai buvo vienas iš faktorių. Keletą rungtynių pralaimėjome iki 3 taškų skirtumo, keletą rungtynių pralaimėjome kuomet kontroliavome visų rungtynių eiga, bet paskutinį kėlinį viską paleisdavome ir atiduodavome pergalę. Čia įžvelgiu ir nemažai paties savo klaidų rungtynių vedime iš kurių nemažai pasimokiau ir, tikiuosi, ateityje jų nekartosiu. Mūsų čempionatas labai konkurencingas, tad šios, iš šono atrodančios mažos nesėkmės, privedė prie, mano nuomone, prasto rezultato. Žinau, kad galime geriau.

- Patekimas į atkrintamąsias buvo gana netikėtas – kaip reagavote į šią galimybę ir kiek motyvacijos tai įpūtė komandai?

- Nevadinčiau to patekimu - tai buvo pralindimas pro adatos skylutę. Patys jau praktiškai nieko nekontroliavome, viskas priklausė nuo kitų rezultatų, bet kaip bebūtų keista, šiemet mums šitoje situacijoje pagaliau pasisekė. Būtų buvę labai liūdna, jei sezoną būtume užbaigę balandžio mėn. pradžioje, bet sezonas prasitęsė ir bandėme kabintis į finalinį ketvertą.

- Serijoje su Vilniaus KM išplėšėte vieną pergalę – kas labiausiai džiugino toje serijoje ir ką pavyko įgyvendinti aikštelėje?

- Visumoje, pirmas dvi serijos rungtynes sužaidėmė taip, kaip aš įsivaizduoju žaidžiant šią komandą. Tik gaila, kad turiu sulaukti atkrintamųjų, kad tokį vaizdą pagaliau pamatyti. Kalbant apie pergale antrose rungtynėse, kai prieš rungtynių kalbėjome rūbinėje ir pamačiau jų visų akis, žinojau, kad tą dieną mes nepralaimėsime, tiesiog negalėjome su tokia kova ir energija pralaimėti, manau ir žiūrovams turėjo patikti, tai ką matė tose rungtynėse. Žinau, kad labai sudėtinga tai padaryti viso sezono metu, bet vaikinai pamatė patys, ką reiškia gera energija ir kova iki galo.

- Ko pritrūko, kad iškovotumėte pergalę ir laimėtumėte visą seriją? Buvo daugiau fizinių, taktinių ar psichologinių kliūčių?

- Trečiose rungtynėse neprisitaikėme prie kontakto lygio, varžovai griežtai neleisdavo kamuolio priimti patogiai, kas mus išmušė iš vėžių, nors vaikinus tam ruošiau, vietomis pritrūkome ir paprasčiausio meistriškumo. Galbūt nesugebėjome persiorientuoti, jog tai lemiamos rungtynės. Taktika jau nieko nebenustebino nei jie, nei mes. Gal tam tikrose vietose ir psichologiškai palūžome, kur reikėjo paprasčiausiai iškentėti. Buvo ir mano paties klaidų, bet analizuojame jas ir iš jų pasimokysime. Labai norėčiau peržaisti tas rungtynes, bet tokios galimybės, deja, nėra. Tenka laukti kito sezono.

- Ką, kaip treneris, išmokote šį sezoną? Gal buvo situacijų, kurios jus asmeniškai augino ar keitė požiūrį į darbą?

- Nemažai išmokau, ypatingai daug iš atkrintamųjų serijos, bet kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių, perfrazuojant - kuo ilgiau dirbu, tuo labiau matau dalykų, kurių dar nesu išmokęs ir nežinau. Kiekvieni metai duoda savo pamokas, šiemet jos buvo vienos, neabejoju, kad kitąmet - bus kitokios. O požiūris į darbą nesikeičia - pirmiausia auginame jaunus žmones, o tik tada krepšininkus. Norisi, kad krepšinis jiems padėtų atsiskleisti kaip žmonėmis - komandinis darbas, disciplina, savarankiškumas ir t.t. Krepšinis, vis dėlto, tik žaidimas, kurį mylime ir juo mėgaujamės.

- Kur matote didžiausią potencialą šios komandos ateityje? Į kokius aspektus labiausiai norėtumėte fokusuotis kitame sezone?

- Potencialą ši komanda turi ir dar tikrai nėra jo iki galo atskleidusi. Komandoje yra žaidėjų iš kurių ateityje tikiuosi labai daug, bet ar jie įžiebs savo potencialą tinkama kryptimi - laikas parodys ir viskas priklausys nuo jų pačių užsidegimo ir įdėto darbo. O fokusuosimės į viską, kas susiję su žaidimu - atletinės savybės, individualūs įgūdžiai, sprendimų priėmimas aikštelėje. Tikrai dar daug kur yra mums visiems pasitempti ir būti geresniais. Tikiuos vaikinai vasaros neleis veltui ir parodysime kitą sezoną visai kitokį vaizdą aikštelėje.

- Apibendrinant – kaip įvertintumėte šį sezoną bendrame paveiksle? Ko daugiau – nusivylimų ar visgi pasididžiavimo momentų?

- Amerikietiški kalneliai - nuo galimo pralaimėjimo ir dalyvavimo peržaidimų etape iki galimos pergalės ir dalyvavimo finaliniame ketverte. Neslėpsiu, buvo ir daug nusivylimo akimirkų, netgi daugiau nei džiaugsmo. Tačiau antros atkrintamųjų serijos rungtynės buvo tas momentas, kada labiausiai didžiavausi savo komanda, tad už to ir norėčiau kabintis kitam sezonui. Mes galim, bet turim dirbti, stengtis ir kovoti labiau nei kiti - tada bus viskas įgyvendinama.