EN

Prie Tornado KM ‒ „Sostena“ vairo grįžta Andrius Macijauskas

Prie Tornado KM ‒ „Sostena“ vairo grįžta Andrius Macijauskas

Pasibaigus Lietuvos Moksleivių krepšinio lygos U16 čempionato sezonui ir palydėjus Tornado KM – „Sostena“ ekipą iš A į B divizioną labai norėjome pakalbinti pusantrų metų su komanda dirbusį trenerį Marių Žemaitį, kuris dėl laiko stokos turėjo grąžinti ekipos vairą pirmajam treneriui Andriui Macijauskui.

- Į Tornado KM – „Sostena“ stratego kėdę „atsisėdote“ sezono viduryje. Komanda buvo duobėje, laimėti nesisekė, kokios buvo mintys atėjus dirbti? Kas buvo sunkiausia?

- Ilgą laiką nedirbau Lietuvoje krepšinio treneriu, tad vėl pradėti dirbti su vaikais ir dar A divizione buvo labai įdomu. Žinojau, kad nebus lengvas uždavinys, bet visada pradedant darbą mintys būna optimistinės, o tikslai optimalus. Nėra paprasta pradėti treniruoti komandą sezono viduryje, reikia nedelsiant laiko įvertinti komandos būseną, susipažinti su žaidėjais. Tikslas buvo išlikti A divizione ir pirmąjį sezoną pavyko jį įgyvendinti. I antrąjį sezoną ėjome su tikėjimu, kad pavyks pakartoti tą patį, deja, to padaryti nepavyko. Turbūt galima teigti, kad sunkiausia buvo paruošti komandą, kiekvienom rungtynėms, kadangi kiekvienas varžovas turi savo specifinė gynybinę sistema. Tuo pačiu nepamesti iš akiračio žaidėjų individualių savybių, sprendimų priėmimo. Buvo labai įdomu – tokia taktinė įvairovė skatina tobulėti ir žaidėjus, ir pati trenerį. Mūsų komandai turbūt labiausiai trūko fizinės jėgos, ir ūgio, todėl skatinau žaidėjus mąstyti kūrybiškai, nebijoti imtis iniciatyvos ir improvizuoti, įveikti varžovą netikėtu sprendimu. Patirtį vertinu labai teigiamai, tikiuosi žaidėjai pasisėmė žinių, kurios jiems pravers ateityje.

- Daug metų pradirbai Vokietijoje, kokius pagrindinius skirtumus pamatei vaikų krepšinyje Lietuvoje ir Vokietijoje?

- Didžiausias skirtumas tas, kad Vokietijoje iki U16 amžiaus rungtynėse negalima taikyti zoninės gynybos ir zoninio spaudimo. Taip siekiama daugiau lavinti individualias žaidėjų savybės tiek puolime, tiek gynyboje. Dėl to, manau, kad žaidimas yra intensyvesnis, labiau lavinantis žaidėjų technines ir fizinės galimybes. Vokietijoje daugiau dėmesio skiriama žaidėjų individualiam rengimui, treniruočių planavime tvirtai numatytos 2 individualios treniruotės per savaitę mažose 3 – 5 žaidėjų grupėse.Manau, kad šios esminės taisyklės duoda vaisių Vokietijoje ir kitose šalyse. Krepšinis ten sparčiai auga, žmonės domisi, didėja krepšinio klubų labai profesionaliai dirbančių su jaunimu, jaunimo rinktinių rezultatai eilę metų auga į viršų, vis atrandama daugiau talentų.

Jau nuo gegužės vidurio su komanda intensyviai dirba treneris Andrius Macijauskas. Pusantro sezono pailsėjęs nuo pagrindinio komandos vairininko vietos, treneris kupinas naujų idėjų, minčių ir jėgų grįžo vesti Tornado KM – „Sostena“ komandą į pergales. „Visų pirma, noriu laba padėkoti Mariui, - kalbėjo A. Macijauskas. – Per tą laiką įgavau labai daug patirties. Kiekvienas treneris gali duoti kažką naujo ir įdomaus komandai ar kitam treneriui. O toks kaip Marius, kuris žaidė įžaidėjo pozicijoje aukštame lygyje ir dabar treniravo Tornado KM – „Sostena“ komandą, man padedant ir stebint, suteikė daug gerų idėjų ir perteikė savo krepšinio filosofiją. Tai vienas iš svarbiausių etapų mano trenerio karjeroje. Per šį laikotarpį jaučiuosi labai patobulėjęs. Viską stebint iš šalies, pažiūrėjau į komandą, žaidėjus ir problemas kitaip. Todėl grįžus prie komandos vairo, esu ne tik kupinas naujų idėjų, bet tikiu, kad išspręsiu didžiausias komandos bėdas. Viena didžiausių, kas trukdo siekti rezultatų, tai treniruočių lankymas. Nežinau, ar dėl didelio pralaimėjimų skaičiaus, ar šiaip blogo požiūrio į darbą, tačiau lankomumas buvo blogas. Mūsų komanda nėra pati talentingiausia, jei ką ir pasieksim, tai tik darbu ir komandine dvasia. Jeigu žaidėjui skauda kojas, tai jis laisvai gali dirbti visą treniruotę rankomis – metimas, varymas, driblingas. Jei žaidėjui yra bėdų su nugara, jis gali atlikti reabilitaciją ir daryti pratimus nugarai ir stiprinti kairę ranką ar metimo techniką. Tiesiog žaidėjas privalo suprasti, kad pasiteisinimų negali būti. Turi priprasti prie ritmo. Mano tikslas suformuoti pirmą komandą, kuri turėtų profesionalų požiūrį į darbą. Tik po šio pirmojo etapo, kreipsiu dėmesį į meistriškumą. Kitų metų vizija, darbšti, vienas kitą palaikanti, kovinga ir mylinti krepšinį ekipa“.